KOMPOSTAS
Kristinos Inčiūraitės šiuolaikinio meno paroda
Šiaulių dailės galerija (Vilniaus g. 245, Šiauliai)
2017 05 12–06 03

Parodos atidarymas gegužės 11 dieną, ketvirtadienį, 17 val. – Medijų meno festivalio ENTER’15 atidarymo metu.
Muzikinis performansas atidarymo metu: 17.30 ir 18 val.
Muzikiniame performanse dalyvauja berniukų ir jaunuolių choro „Dagilėlis“ nariai (Šiauliai)

Parodos organizatorius: Kristinos Inčiūraitės studija
Parodos partneris: Šiaulių dailės galerija
Parodą finansuoja: Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija

Kristina Inčiūraitė savo šiuolaikinio meno projektuose kalba apie „dykumėjimo“ reiškinį, kuris, anot menininkės, pasireiškia „nuskurdintose“ vietose, visuomet atvirose transformacijai – „nuo pat kūrybos pradžios kreipiau dėmesį į apleistas ištuštėjusias vietas, kurios ženklina tam tikrą liminalumo būseną – kažkas jau įvyko, bet nauja dar neįsisteigė. Tai eksperimentavimo zona“.

Tęsdama 2016 m. personalinės parodos temą „Dykumėjimas“, Kristina Inčiūraitė plečia probleminį dykumėjimo reiškinio lauką pasiūlydama šiuo metu filosofės DonnosHaraway aktyviai artikuliuojamą „kompostavimo“ proceso svarbą. Tai galimybė „nualintai žemei“ atsinaujinti. Biologiškai skaidžios atliekos, dedamos plonais sluoksniais, palengva pūva ir dėl šių natūraliai vykstančių irimo procesų susidaro kompostinė žemė. Šiuo atveju irimas tampa naujo gyvenimo prielaida, o kompostavimas filosofei tampa puikiu pavyzdžiu apibrėžti nuolatinį vyksmą (ongoingness), kuris pratęsia aktualias tapsmo teorijas filosofiniame diskurse. Jai aktualios kolektyviai kuriamos, ribų neturinčios sistemos (sympoiesis), esančios kaip priešprieša save reprodukuojančioms sistemoms (autopoiesis). Atsižvelgdama į didžiules ekosistemos problemas, kilusias dėl žmogaus veiklos, DonnaHaraway kritikuoja posthumanizmą, prie kurio koncepcijos plėtojimo pati nemažai prisidėjo, ir kviečia „kompostuoti“ – dalyvauti kolektyviniame atsinaujinimą skatinančiame vyksme.

Kristina Inčiūraitė savo personalinėje parodoje pristato kūrinius, kuriuose vienaip ar kitaip išreiškiamas „dykumėjimo“ procesas ir jo sprendimo būdai. Pagrindinis parodos akcentas – „Varošos gyventojai“ – nauja instaliacija, į kurią įtraukti ir ankstesni menininkės kūriniai. Kompostuodama praeities ir dabarties, Lietuvos ir Kipro kontekstų sluoksnius, menininkė atranda svarbiausius projekto veikėjus – vėžlius, apsigyvenusius pajūryje, Famagustos miesto Varošos rajone – turkų okupuotoje ir izoliuotoje Kipro pajūrio teritorijoje nuo 1974 metų.

Į netoliese žvejojančiųjų tinklus dažnai įsipainioja jūriniai vėžliai, jų gana daug šioje teritorijoje. Tačiau niekas nežino, kiek erozijos veikiamoje miesto-vaiduoklio aplinkoje jų gyvena. Kristinos Inčiūraitės projekte šie vėžliai įgauna daugybę pavidalų. Jų kiautų raštai – tai tarsi įvairių kombinacijų vėžlių ekosistemos brėžiniai, sukurti jaunųjų Vilniaus J. Vienožinskio dailės mokyklos auklėtinių: Lukrecijos Balbierytės, Karolinos Bartoševič, AnastasijosDiukovos, LadosMoskalenko, Julijos Skobelevos ir Gabijos Sperskaitės.

Kristina Inčiūraitė (g. 1974 m. Šiauliuose) gyvena ir dirba Vilniuje. Tai viena produktyviausių šiuolaikinio meno kūrėjų, kasmet pristatanti po kelis naujus projektus, į kuriuos dažnai bendradarbiauti kviečia moksleivius bei akademinį jaunimą.

Jos kūryba buvo pristatyta meno institucijose, tokiose kaip Ukrainos Nacionalinis meno muziejus Kijeve, „Oi Futuro“ kultūros centras Rio deŽaneire, Kalmaro meno muziejus Švedijoje, Šiuolaikinio meno centras „Laznia“ Gdanske, „ar/gekunstGalerieMuseum“ Bolcane, KUMU meno muziejus Taline, „MuzeumSztuki“ Lodzėje, „Mucsarnok“ Budapešte, „NGBK“ Berlyne, „CasinoLuxembourg – Forumd’artcontemporain“ Liuksemburge, Pori meno muziejus Suomijoje, „FondazioneSandrettoReRebaudengo“ Turine, Nacionalinė dailės galerija bei Šiuolaikinio meno centras Vilniuje ir kitose. Ji dalyvavo menininkų rezidencijose Austrijoje, Suomijoje, Islandijoje, Norvegijoje, Rumunijoje, Švedijoje bei Kinijoje.

Daugiau informacijos: www.inciuraite.lt

Nuotraukos Kristinos Inčiūraitės