2017 m. spalio 21 d., šeštadienį, 12 val. maloniai kviečiame į prof. dr. (hp), Vilniaus Universiteto A.J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro vedėjo Arūno Sverdiolo paskaitą „Žinomas ir nežinomas Greimas“ iš atvirų paskaitų ciklo MENO ETERIS.

Algirdo Juliaus Greimo vieta lietuvių kultūroje keista. Jis labai stambus, labai garsus, jam statomi paminklai, Lietuva ir pasaulis mini jo gimimo šimtmetį. Bet išgarsėjęs jis yra svetur ir daugiausia dėl to, kad sukūrė mokslą, apie kurį nedažnas ką nors išmano. Lietuviškoji kultūrinė visuomeninė jo publicistika išbarstyta išeivijos periodikoje ir menkai prieinama. Ne tiktai gerbti, minėti bei švęsti Greimą, bet ir skaityti, suprasti, nagrinėti ir šitaip suvokti jo tikrąjį dydį, reikšmę bei vertę, įterpti jo kūrybą į aktualiąją Lietuvos kultūrą – dabarties ir ateities uždavinys.

Įėjimas nemokamas, galime parengti pažymėjimus.

Projektą remia Lietuvos respublikos kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė.

2017 m. lapkričio 24 d., penktadienį, 17 val. maloniai kviečiame į parodų kuratorės, poetės, meno kritikės, Vilniaus dailės akademijos menų doktorantės Laimos Kreivytės viešą paskaitą KŪNAS IR ŽODIS ŠIUOLAIKINIAME MOTERŲ MENE iš atvirų paskaitų ciklo MENO ETERIS.

Žodis ir kūnas – kertinės Vakarų civilizacijos sąvokos, kas kartą permąstomos iš naujo. Krikščioniškoji tradicija prasideda nuo žodžio tapimo kūnu. O ar įmanomas atvirkščias procesas? Ne žodžio įkūnijimas, o kūno kalbos artikuliacija? Kaip raštas, gramatika ir kalbos dėsniai transformuojami šiuolaikinių menininkių kūryboje? Atsakymų šiuos klausimus ieškosime analizuodami parodą „M / A \ G / M \ A. Kūnas ir žodžiai Italijos ir Lietuvos moterų mene nuo 1965 metų iki šių dienų“.

Įėjimas nemokamas, galime parengti pažymėjimus.

Projektą remia Lietuvos respublikos kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė.

DĖMESIO, dr. Rimanto Kmitos paskaita „Miestas ir literatūra“ atšaukiama dėl pranešėjo ligos. Labai atsiprašome dėl nepatogumų ir linkime puikiam rašytojui kuo greičiau pasveikti!

2017 m. lapkričio 18 d. 12 val. maloniai kviečiame į poeto, literatūros kritiko, prozininko, LRT radijo laidos „Literatūros akiračiai“ vedėjo dr. Rimanto Kmitos viešą paskaitą KODĖL VERTA KALBĖTI APIE PIETINĮ? MIESTAS IR LITERATŪRA iš atvirų paskaitų ciklo MENO ETERIS.

Lietuvių literatūra i miests gana ilgai buva tokie du beveik priešingi dalykai, katrie tarpusavy kibirkščiava. Daba gal jau i kaims tamp egzotika, o miests – norma. Bet miestų yra labai skirtingų. A eilinis miegamasis, sovietmečiu statyts mikrorajons yra tikras miests? A jis – įdomus miests? Kaip i kode Pietinis daba atkeliauj į antraštes i ne tik Šiaulių spauduoj?

Įėjimas nemokamas, galime parengti pažymėjimus.

Projektą remia Lietuvos respublikos kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė.

2017 m. lapkričio 29 d., trečiadienį, 17.30 val. maloniai kviečiame į kino režisieriaus, žurnalisto, visuomenininko, organizacijos „Mėlyna ir Geltona“ bendražygio viešą paskaitą KARO IR LAISVĖS MENAS.
Kaip veikia meno ir menininko samprata karo sąlygomis? Kokie yra menininko privalumai hibridiname kare? Kaip naudojamas menas informacijos karo kontekste? Kaip yra vaizduojama laisvė meno pagalba? Jonas Ohman per savo patirtį, su iliustracijomis iš Ukrainos bandys atsakyti į šiuos klausimus, ragins diskusiją apie pasipriešinimą meno priemonėmis.

Įėjimas nemokamas, galime parengti pažymėjimus.

Projektą remia Lietuvos respublikos kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė.

2017 m. gruodžio 6 d. 17 val. maloniai kviečiame į dailėtyrininko, etnologo ir antropologo, humanitarinių mokslų daktaro, Lietuvos istorijos instituto Etnologijos ir antropologijos sk. mokslo darbuotojo, Etninės kultūros globos tarybos pirmininko pavaduotojo VYTAUTO TUMĖNO viešą paskaitą DABARTIES LIAUDIES MENO VIETA ŠIUOLAIKINĖJE VIZUALINĖJE KULTŪROJE iš atvirų paskaitų ciklo MENO ETERIS.

Hierarchizuota takoskyra tarp naujoviško ir istorinio meno, tautodailės ir profesionaliosios dailės vyravo modernizmo estetikoje. Paradoksalu, bet ši nuostata kartais dar labiau sustiprėja lietuviškose postmodernaus būvio interpretacijose, kai tautodailė priešinama su kitokiu ,,pažangiu, inovatyviu“ meniniu gyvenimu, kai stumiama į jo paraštes, siekiant ją ištirpinti antikvarizuojamos etninės kultūros socialinėse platybėse. Tačiau vakarų šiuolaikinės kultūros koncepcijose pastebima ir priešinga tendencija – dėmesys liaudies dailei, primityvizmui, populiariajam menui ir netgi kičui bei meno bendruomeniškumui vizualinės kultūros įvairovės ir plėtros nehierarchiško vertybinio reliatyvizmo ir liberalumo kontekste auga. Todėl aktualu tampa šviežiai atrasti dabartinės tautodailės ir šiuolaikinio meno sąsajas.

Įėjimas nemokamas, galime parengti pažymėjimus.

Projektą remia Lietuvos respublikos kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė.

2017 m. gruodžio 15 d. 16 val. maloniai kviečiame į menininko ir dailėtyrininko, Vilniaus dailės akademijos parodų salių „Titanikas“ vadovo ir kuratoriaus, knygų „Nedingęs Vilnius: miesto akupunktūros“ ir „Dailininko dirbtuvė: 42 istorijos“ autoriaus VIDO POŠKAUS viešą paskaitą IŠLAISVINTAS KŪRYBIŠKUMAS: TARP MENO IR MENOTYROS iš atvirų paskaitų ciklo MENO ETERIS.

Paskaitoje – pokalbyje menininkas ir dailėtyrininkas, Vilniaus dailės akademijos parodų salių „Titanikas“ vadovas ir kuratorius, knygų „Nedingęs Vilnius: miesto akupunktūros“ ir „Dailininko dirbtuvė: 42 istorijos“ V. Poškus, remdamasis savo asmenine patirtimi, pasakos ir bandys polemizuoti apie santykį tarp menininko ir menotyrininko, meno ir menotyros. Keliant retorinį klausimą: „Kas yra menas, kur jis prasideda ir kur baigiasi, ar menotyra su juo draugauja, ar pykstasi?“, galima atsakyti, jog viskas priklauso nuo individualios kūrybiškumo sampratos.

Įėjimas nemokamas, galime parengti pažymėjimus.

Projektą remia Lietuvos respublikos kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė.

2017 m. gruodžio 21 d., ketvirtadienį, 17 val. Šiaulių dailės galerijoje (Vilniaus g. 245) maloniai kviečiame į prof. habil. dr., filosofo, antropologo, visuomenininko, VDU Filosofijos ir socialinės kritikos katedros vedėjo Gintauto Mažeikio viešą paskaitą BEGĖDYSTĖS IR NUODĖMĖS NESAVALAIKIŠKUMAS iš atvirų paskaitų ciklo MENO ETERIS.

Begėdystė yra regimoji ir, atrodo, mažiausiai prakeikta Nuodėmės palydovė. Begėdystė neretai tėra ribų pažeidimo ir Kitoniškumo įteisinimo požymis. Tačiau be šitos žeidimo dramos nebūna nei mūsų jausmus žeidžiančios poezijos, nei draudžiamas zonas atveriančių apsakymų, nei patrauklių kino filmų. Ar kūrėjo: poeto, rašytojo, režisieriaus šaltinis yra begėdiškos patirtys, nuodėmės, ar tik organizuojanti idealo ir prasmės galia? Dažnai begėdystė ir nuodėmė yra nesavalaikiškos: peržengia idealo formuojamą laiko horizontą. Kas buvo gėdinga vienam amžiui, naivu ir paprasta kitam. Begėdystė yra nesavalaikė (anachroniška) ir nesavavietė. Ji visada yra ne Dasein, ne čia Būtis, ne šitas rūpestis. Bet ar tai reiškia, kad begėdystė, iš kurios kyla paprastosios nuodėmės, mus perkelia į didžiuosius pasakojimus ir Didžiąją Tikrovę? Anaiptol ne. Priešingai, begėdystės fenomenas yra transgresyvus, perkeliantis į naujas emocines ir vertybines sritis. Pranešimo metu bus nagrinėjami įvairūs kino filmų ir literatūros pavyzdžiai, rodomos ištraukos. N-14.

Įėjimas nemokamas, galime parengti pažymėjimus.

Projektą remia Lietuvos kultūros taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė.