APGLĖBSIU IR SUŠILDYSIU: Rasos Jansonės (Latvija) personalinė paroda Šiaulių dailės galerijoje atidarys ir Šiuolaikinio meno festivalį VIRUS’23.

2018 m. spalio 25 d., 17 val. Šiaulių dailės galerijoje įvyks Latvijos menininkės Rasos Jansonės parodos „Apglėbsiu ir sušildysiu” atidarymas. Ši paroda rengiama tarptautinio šiuolaikinio meno ir mados festivalio „VIRUS‘23” proga, ir bus atvira publikai iki 2018 m. lapkričio 10 d.
Latvijoje Rasa Jansonė yra žinoma kaip emocijų prisotintų bei psichologiškai turtingų instaliacijų tapytoja ir autorė. Taip pat ji yra „Rygos laikas” žurnalo redaktorė ir 2018 metais išbandė savo jėgas naujame amplua: Latvijos Fotografijos Muziejuje kartu su filosofe Jana Kukaine sukūrė parodą „Vilna ir šilkas. Naujoji Erotika”. Rasos Jansonės personalinė paroda Šiaulių dailės galerijoje bus pirmoji autorės paroda Lietuvoje, tai taip pat bus ir festivalio “Virus‘23” atidarymas.
Dviejuose Šiaulių dailės galerijos aukštuose, apimančiuose 400 kvadratinių metrų erdvę, Rasa Jansonė eksponuos naujausius savo darbus. Verta paminėti, jog dalis darbų buvo sukurti būtent šiai parodai. „Apglėbsiu ir sušildysiu” – tai humaniško veiksmo pažadas, reikšminga veikla, intencija rūpintis, padėti, pagerinti. Vis dėlto atidesnis žmonių, kurie atlieka šiuos veiksmus, stebėjimas, keliant klausimus kodėl ir kam jie tai daro, atskleidžia santykių daugialypiškumą ir priveda prie išvados, jog rūpestis, pagalba, gėris ne visada slypi už veiksmų motyvacijos bei rezultato. Taigi kaip iš tiesų vystosi žmonių santykiai? Kokia dalis veiksmų yra tikrai mūsų pasirinkimas? Kokio laipsnio poveikį turi išorinės sąlygos ir aplinkybės? Kokią įtaką daro iš tėvų bei senelių paveldėti elgsenos kodai ir kokią kainą turi išsilaisvinimas nuo jų?
Pirmasis parodų salės aukštas dedikuotas Rasos Jansonės instaliacijoms. Viena iš jų dalijasi parodos pavadinimu: „Apglėbsiu ir sušildysiu” sudaryta iš keleto tuzinų vaflių keptuvių, atvertų ir plokščiai išdėstytų. Nors iš dalies jos primena liemenėles, moteriško erotiškumo įspūdį ar motinos žindančią krūtį, tai tik akimirkos blyksnis – metalinė medžiaga ir tai, kad šios ketaus keptuvės gali būti įkaitintos iki 200 laipsnių Celsijaus, mintis nukreipia į gerai žinomą „geležinės mergelės” kankinimą. Maisto gamyba – tai gyvenimą palaikantis veiksmas, bet nemažėjanti ir niekad nesibaigianti jo reikiamybė suvaržo ir kankina. Viso to centre Mergelė Marija, Dievo motina. Jos krūtis maitina Dievo Sūnų – šis pasiekimas iškelia ją aukščiau visų moterų, tačiau vyriškojoje hierarchijoje ji vis tiek lieka tik instrumentu – indu, sklidinu dėl Dievo Sūnaus. Instaliacija „Ritualo vieta” žaismingai perteikia kito virtuvės rakando – pjaustymo lentos – semantiką. Kelios grupės skirtingų formų pjaustymo lentų su vaizdais iš Latvijos fotografijos muziejaus kolekcijos, privačių autorės archyvų ir našlaičių darbų, rastų antikvarinėse parduotuvėse. Kaip praktiškas ir kasdien naudojamas virtuvės reikmuo pjaustymo lenta gali sužadinti puikiai pažįstamo komforto ir saugumo jausmus, malonias maisto dalijimosi su šeima akimirkas – tai, kas sena ir fundamentalu. Vis dėlto, suvokimas, kad lenta buvo naudojama pjaustyti tai, kas gyva, ir vaizdų iš nepažįstamųjų gyvenimų fragmentai skatina susimąstyti – kokia tų „fundamentalių” vertybių kaina? Kas paslėpta po „gražios močiutės” ir „stipraus senelio” kaukėmis? Kontrastas tarp aiškios idilės ir to, kas neregima, bet įtariama, taip pat išryškėja „Dangaus krašto” serijose.
Viršutinis parodų salės aukštas yra dedikuotas Rasos Jansonės tapybai. Ekspozicija aprėps darbų, sukurtų 2014 – 2018, serijas: „Šeimos”, „Mankštos mašina. Autoportretas” ir „Visa ta laimė”. Rasos Jansonės tapymo stilius ir paletė pasižymi ekspresyvumu, o ir darbų turinys prieštaringas. Šeimos bei šeimos manifestacijų vaizdavime menas perteikiamas gėriu ir grožiu, tačiau su tokiu pat lengvumu ir šiluma ji tapo, priartėjusi prie temų, kurios dažniausiai paliekamos anapus uždarų durų, – apvalkaluose slepiamos galvos bei ašaromis permirkusios pagalvės. Atvirumas apie asmeninius išgyvenimus tampa ryšio tašku su žmonėmis, kurie gali pasirodyti prašmatnūs ir džiaugsmingi nuotraukose, tačiau grįžtantys į suirusią realybės akimirką, kai palieka saloną. „Parodyk savo žaizdą” kaip Joseph Beuys kartą skelbė, nes, anot jo, tai vienintelis kelias į išgijimą.
Jausmai ir jautrumas (taip pat jausmingumas), jų laipsniškumas šiuose darbuose leidžia paaukštinti juos į universalią emocijų sferą ir pajusti jų emocinę įtaką. Savo kūryboje Rasa Jansonė plėtoja temas, susijusias su moteriškomis patirtimis bei lyčių problemomis, ir yra viena iš nedaugelio Latvijos menininkų, kurie nevengia iškelti feminizmo klausimų vizualiame mene.

http://www.rasajansone.com/en/

EN: I’LL EMBRACE YOU AND KEEP YOU WARM: solo exhibition of artist Rasa Jansone at Siauliai Art Gallery in Lithuania will open the Contemporary Art Festival VIRUS’23
On 25 October 2018, opening of the solo exhibition of artist Rasa Jansone, “I’ll Embrace You and Keep You Warm” will take place at Siauliai Art Gallery in Lithuania. The exhibition is organized in the framework of the 23rd International Contemporary Art and Fashion Festival “Virus” and, along with other festival events, will be open to public until 10th November 2018.
In Latvia, Rasa Jansone is known as a painter and author of emotionally saturated and psychologically fraught installations; she is also a columnist for “Rīgas Laiks” magazine and, in 2018, made her first endeavor in curating, together with philosopher Jana Kukaine creating the exhibition “Wool and Silk. The New Erotic” in the Latvian Museum of Photography. The opening of Rasa Jansone’s first solo exhibition In Lithuania, Siauliai Art Gallery on 25 October 2018 will also be the opening of the festival “Virus’23”.
In the 400 square meters of exhibition space within the two floors of Siauliai Art Gallery, Rasa Jansone will display her latest works, several of which have been developed especially for this exhibition. “I’ll Embrace You and Keep You Warm” is a promise of a humane act, a purposeful activity, an intention to care for, to help, to make better. But by observing the people who are performing such acts more carefully, by asking why and for whom are they doing it, we discover the many layers of human relationships and can conclude that caring, helping and goodness is not always the main motivation or result of such actions. So, how do human relationships come about, really? How much of our actions are truly our own choice? To what degree are we influenced by external conditions and circumstances? What is the impact of the behavioral codes inherited from our parents and grandparents, and what is the cost of breaking free from them?
The ground floor of the exhibition hall is dedicated to Rasa Jansone’s installations. One of them shares its name with the exhibition: “I’ll Embrace You and Keep You Warm” consists of several dozen waffle pans, displayed flat open. Although they sort of remind of bras, the impression of feminine eroticism or mother’s nursing breast is but a flash – the metallic material and the fact that these cast iron pans are capable of being heated up to 200 degrees Celsius rather makes one think of torture of the notorious “iron maiden”. Preparation of food is a life-sustaining action, but the unrelenting and never-ending necessity of it confines and torments. In the center of it all is the image of Mary, Mother of God. Her breast provides nourishment to the Son of God – this achievement lifts her above all women, but in the masculine hierarchy she nevertheless remains an instrument – a vessel, made full for the sake of the Son of God. Installation “Ritual Place” on its turn plays with the semantics of another kitchen utensil – cutting board. Several groups of differently shaped cutting boards have been printed with images from the collection of the Latvian Museum of Photography, private archive of the author and orphan works found in antique shops. As a practical and daily used kitchen utensil, the cutting board may evoke feelings of familial comfort and safety, of delightful meals shared by the whole family – of something ancient and fundamental. However, the realization that the board has been used to slice apart living flesh and the fragmented images from strangers’ lives makes one wonder – what is the price of these “fundamental” values? What is hidden behind the masks of “beautiful granny” and “strong grandpa”? The contrast between an apparent idyll and the unseen, but surmisable, plays out also in the series “Heaven’s Edge”.
The top floor of the exhibition hall is dedicated to Rasa Jansone’s paintings. The exposition includes series of works made from 2014 to 2018: “Families”, “Exercise Machine. Self-portrait” and “All That Happiness”. Not only is the painting style and palette of Rasa Jansone expressive, the works are “explosive” in their contents as well – in her depictions of families and familial manifestations, the artist relishes the good and the beautiful, but with the same ease and warmth she approaches and paints what usually stays behind closed doors, under covers drawn over the head and pillows wet with tears. Openness about personal experience becomes the point of connection with other people, who may look fancy and smiling in glossy photographs, but step back into ramshackle reality just as they leave the salon. “Show your wound,” as Joseph Beuys once preached – because, according to him, that was the only way to heal.
Senses and sensibilities (also sensuality), their gradation in these works allow to elevate them to the universal domain of emotions and feel their emotional impact. In her art, Rasa Jansone consistently develops themes related to female experience and gender issues, and is one of the few Latvian artists who does not avoid raising feminist questions in the visual art.

http://www.rasajansone.com/en/