Maloniai kviečiame Jus lapkričio 16 d. 17 val. į šiuolaikinio meno ir mados festivalio VIRUS’22 atidarymą ir renginius!

ŠIUOLAIKINIO MENO FESTIVALIS VIRUS‘22
2017 m. lapkričio 16 d. – gruodžio 16 d. 
Šiaulių dailės galerija, Vilniaus g. 245

Lapkričio 16 d. (ketvirtadienis) 
17.00 VIRUS MENAS 
Festivalio ir parodų atidarymas
Vidas Poškus. „Linija – 2“
Mindaugas Lukošaitis. „Online“ 
Teminė paroda „Graphism‘ai“ (kuratorė Živilė Žvėrūna)
(Šiaulių dailės galerija, Vilniaus g. 245)

Lapkričio 16 d. – gruodžio 16 d. 
VIRUS MENAS+
Autorinės „Atwins“ kolekcijos
„GLITTER Couture Performance“ fotografijų paroda
(wãpsva LT dizaino namai, Vilniaus g. 138)

Lapkričio 23 d. (ketvirtadienis) 
18.00 VIRUS TEORIJA
Diskusija „Kodėl balinė suknia geriau nei džinsai?“
(wãpsva LT dizaino namai, Vilniaus g. 138)

Lapkričio 26 d. (sekmadienis) 
18.00 VIRUS ŠOKIS 
Kauno šokio teatro „Aura“ spektaklis „Godos“
(koncertų salė „Saulė“, Tilžės g. 140)
Įėjimas 3 Eur, 2 Eur

Bilietai platinami koncertų salėje „Saulė“

Gruodžio 2 d. (šeštadienis) 
19.00 VIRUS MADA + MUZIKA 
Baltijos šalių šiuolaikinės mados šou
Renginio metu koncertuos „migloko“, veiks wãpsva zona
(Šiaulių dailės galerija, Vilniaus g. 245)
Įėjimas 7 Eur, 5 Eur

DAUGIAU APIE MADA RASITE ČIA >>>

Modelių dėmesiui – registracija prasidėjo >>> (spausti ant nuorodos)

Fotografų dėmesiui – registracija prasidėjo! >>> (spausti ant nuorodos)

Rėmėjai: Lietuvos Kultūros taryba, Šiaulių miesto savivaldybė
Informaciniai rėmėjai: Dienraštis „Šiaulių kraštas“
Partneriai: „wãpsva LT dizaino namai“, „BIS A BIS“, Šiaulių profesinio rengimo centras, Šiaulių valstybinė kolegija.
Organizatorius: Šiaulių dailės galerija

Daugiau apie Vido Poškaus parodą LINIJA 2

„Linija 2“ nėra tęstinis Vido Poškaus tapybos ir piešinių projektas. Arba galima atvirkščiai. „Linija 2“ yra tęstinis šių metų Vido Poškaus tapybos ir piešinių projektas. Galima tai vadinti net ir ne projektu, o meniniu tyrimu. Arba startuoliška platforma. Ar naratyvu, kurio dėmesio centre yra pats autorius. Tai tiesiog serija darbų, atsiradusių ne per vienerius ir ne per pora metų, rodančių juos sukūrusio žmogaus interesus, pomėgius, blevyzgas ir kitus nutikimus. Viskas konstruojama linijiniu principu (nors galimas ir ciklinis kontempliavimo būdas…). Bet kokiu atveju – išeities tašku, esmine sąlyga bei fundamentalia prielaida tarnauja paties V. Poškaus asmeninė nuomonė, paremta personaline patirtimi (ir šiokia tokia bendrojo išsilavinimo įtaka), kad realiame pasaulyje horizonto linija beveik neegzistuoja. Žinoma, toks teiginys galbūt nebūtų tikslus lygumų ar dykumų krašte, bet ten, iš kur kilęs, ir kur gyvena autorius (tarp Alytaus ir Nemuno) toks dalykas praktiškai neegzistuoja. Horizonto liniją nuo žiūrovo akių slepia kalva, miškas, žmogaus figūra, kultūrinė-istorinė patirtis, citata iš kokio nors svetimo meno kūrinio, senos nuotraukos ar realybe tampanti fikcija. Tad parodoje pristatomi tiesiog linijiniu principu išskleisti tapybos (dažniausiai akrilas ant popieriaus) darbai ar piešiniai. O visa kita – jau paties žiūrovo ir atsitiktinumo reikalas.

Vidas Poškus (g. 1977) studijavo dailės istoriją Vilniaus dailės akademijoje. Skelbia dailės kritikos tekstus ir esė Lietuvos kultūrinėje spaudoje bei tinklaraščiuose. Knygų „Nedingęs Vilnius: miesto akupunktūros“ ir „Menininko dirbtuvė: 42 istorijos“ autorius. Veikia kaip meno kuratorius ir dailininkas. Šiuo metu dirba Vilniaus dailės akademijos muziejuje ir VDA parodų salėse „Titanikas“.

Daugiau apie parodą „Graphism’ai“

Kviečiame jus į šmaikštų ir spalvingą vaizdų pasakojimą. Tai asmeninės istorijos, kurias jungia bendras cukruotas ir aštrus grafinių vaizdų naratyvas.Čia susitiksime ir su šiuolaikinėmis mitinėmis būtybėmis ir pro rakto skylutę pažvelgsime į baltą klozetą, nušviestą ryškios flomasterių šviesos. Už žaismingų ir gal net kiek infantilių spalvų slepiasi dramatiška jauno žmogaus būties ir buities kasdienybė, šiuolaikinės visuomenės pjūvis, kurios neatsiejama dalis esame ir mes. 🔥
Tradiciškai parodų aprašymuose žiūrovai kviečiami dialogui. Mes jus kviečiame ir pokalbiui ir ginčui ir diskusijai, neatsiribodami nuo savo darbų. Galime kartu ir patylėti ar pasėdėti ant grindų. Susitiksime Šiaulių dailės galerijoje! Šiuolaikinio meno ir mados festivalio VIRUS’22 atidarymo metu:https://www.facebook.com/events/125553931547096/
Sekite naujienas!
GRAPHIST’AI:
*Raminta Juozapavičiūtė, Maivyda
*Tekle Ula Puzauskaite, TU Art
*Živilė Žvėrūna, Zveruna
*Rokas Rox
*Jolita Puleikytė, Jolita ONline
* Arce Arce, RA RA RA
* Greta Alice, Greta Alice

Apie Mindaugo Lukošaičio kūrybą

Šiuolaikiniame mene, o ir anksčiau, piešinys pieštuku dažnai laikomas ne pirmo vertingumo kūryba, dažnai atliekančia eskizo, pasibandymo funkciją. M. Lukošaitis parodė, jog gali būti ir kitaip. Piešinys gali būti savarankiškas, paveikus ir net ypatingesnis už kitas išraiškos priemones vien dėl to, kaip teigė menotyrininkas V. Kinčinaitis, kad yra „jautriausias menininko mąstymo organas“. Kad geriau suprastume šią mintį, verta pasinaudoti menotyrininko siūlymu ir įsivaizduoti muzikantą, savo kūnu, balsu, kvėpavimu, širdies ritmu niūniuojantį būsimą kūrinį. Panašiai ir piešėjas savo kūno pulsavimu, atodūsiais ir valingu judesiu brėžia klaidžiojantį diafragminį grafito pėdsaką. Dabar jau nujaučiate, kiek daug prasmės gali tilpti posakyje „menininkas mąsto pieštuko galu“?

M. Lukošaičio darbai iš pažiūros atrodo kukliai – paprasto, neambicingo A4 formato. Tačiau pirmas įspūdis klaidina. Užtenka įsižiūrėti į keletą ir darosi aišku, jog piešėjas puikiai išmano žmogaus kūno ir judesio anatomiją, keletu tikslių štrichų geba pavaizduoti raumenų įtampą, ginklo svorį, kapo duobės keliamą šiurpulį ir žemės drėgmę. Anot autoriaus, čia yra ir elementaraus amatininkiškumo – jei išmanai logiką, pavyzdžiui, kaip anatomiškai susilenkia rankos raumenys, tuomet žinai, kokia bus rankos padėtis, kaip ji atrodys atlikdama vieną ar kitą veiksmą. Remdamasis tokia pačia amatininkiška logika tapė didysis Renesanso meistras Mikelandželas, su didžiuliu pasitenkinimu vaizduodamas personažus sudėtingai „išsukinėtomis“ pozomis.

M. Lukošaitis yra taip gerai įvaldęs anatomijos dėsningumus, kad jam nė nereikia pozuotojų – vaizdinių semiasi tiesiai iš galvos. Tačiau M. Lukošaičio piešinių nepavadintumei akademistiniais. Juose savitai susilieja socialinis realizmas, vadovėlinė iliustracija, komiksas, o kūrybos temas autorius dažniausiai intuityviai randa meno istorijos (ciklas Modernaus meno objektas, 2011) ar Lietuvos praeities refleksijoje.
Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė

Daugiau apie Kauno šokio teatro „Aura“ šokio spektaklį
GODOS

Choreografės: Birutė Letukaitė (Lietuva), Anne Ekenes, Pia Holden (Norvegija)
Kompozitorius – Antanas Jasenka
Asistentė dramaturgijai – Silvija Čižaitė-Rudokienė
Šviesų dailininkas – Vladimiras Šerstabojevas
Vaizdo projekcijų autorius – Saulius Paliukas
Kostiumo dailininkas: Thom Bara
Šokėjai: Chiara Corbetta (Italija), Clara Giambino(Prancūzija), Ema Senkuvienė (Lietuva), Marine Fernandez (Prancūzija), Mei Chen (Kinija), Eric Zarcone (Italija).
Trukmė – 60 min.
Premjera – 2016 m. vasario 17 d.

Žodį „godos“ jau vargu ar beišgirsime kasdienėje kalboje, tačiau jame telpa kiekvieno mūsų išgyvenimai, patirtys ir jausmai. Žymios lietuvių choreografės Birutės Letukaitės ir dviejų choreografių iš Norvegijos sukurtame spektaklio pasaulyje susipina praeitis, dabartis ir ateitis, susitinka moteriškas jausmingumas, paslaptingos mitologijos būtybės ir futuristinio pasaulio vizijos. Kas slepiasi užkerėto vilkolakio kailyje, kokius burtus naudoja šiuolaikinės laumės, kas neša laimę, jei nebetikime aitvarais?
Subtiliai užsimindami apie lietuvių mitus ir legendas, šokėjai juda raštais ir formomis, ritmu primenančiu audimo staklių taukšėjimą. Prie šių staklių prisėda godojantis šiandienos žmogus, kurio išausta juosta tokia kaip gyvenimas: marga mintimis, kokie mes esame dabar ir kokiais tapsime rytoj.

Apie šokio teatrą „Aura”
Kauno šokio teatras AURA – Kauno šokio teatras „Aura“ – tai šiuolaikinio šokio raišką Lietuvoje puoselėjantis teatras. 1980 m. Birutės Letukaitės iniciatyva įkurta ir puoselėta šokio studija „Aura“ 1995 m. įregistruota kaip Kauno miesto teatras, kuriam žymi choregrafė vadovauja iki šiol. Per savo gyvavimo metus teatras kūrė ir formavo Lietuvos šiuolaikinio šokio „veidą“, išugdė ne vieną profesionalų šokėją, papildžiusį pasaulinę šokio padangę.
„Aura“ nuolatos dirba su įvairiais tarptautiniais projektais, užsienio ir Lietuvos choreografais, bendradarbiauja su įvairių sričių menininkais, o Kaune jau 25-erius metus organizuojamas tarptautinis šokio festivalis „Aura“ tapo neatskiriama Kauno miesto kultūros dalimi. „Aura“ reprezentuoja Lietuvos šiuolaikinį šokį daugelyje užsienio valstybių ir nuolat inovatyviomis idėjomis papildo šokio pasaulį. (www.aura.lt).
Šokio teatras „Panta Rei“ įsikūręs Norvegijos sostinėje Osle. Trupės kūrybai būdingi greito tempo ir spalvingi šokio spektakliai, prieinami plačiam auditorijos ratui. Šis šokio teatras įgyvendina aktyvią edukacinę programą, skirtą skatinti vaikų ir jaunimo artistiškumą bei mokyti kūrybinio šokio. Meno vadovė Anne Ekenes „Panta Rei“ šokio teatrą įkūrė 2000-aisiais.
Trupė sukūrė devynis šokio spektaklius ir įgyvendino daugybę šokio projektų (www.pantareidanseteater.com).