Maloniai kviečiu jus į rudeninį viešų paskaitų ciklo „Meno visuomenė IV“ pirmą paskaitą „Kraštovaizdis mene“ Šiaulių dailės galerijoje, Vilniaus g. 245

2018 m. spalio 10 d. 17 val.

Kraštovaizdis mene

Nuo seno kraštovaizdis formavo pirminę žmogiškąją tapatybę, neišnykstančius įspaudus sąmonėje ir kūne. Žmogaus kalba, gestai buvo kraštovaizdžio tęsinys. Tačiau kiek mums svarbus kraštovaizdis globaliame šiandienos pasaulyje, kaip jį šiandien suvokia ir mato menininkai? Pramoniniai priemiesčiai, Marso peizažai, sterilūs privačių sodybų žolynai pakeitė tradicinį kaimo kraštovaizdį ir klasikinę miesto urbanistiką. Greitkelių moteliai ir degalinės, pakelių logistikos centrai ir reklama tapo naujomis kosmopolitinio kraštovaizdžio ikonomis, todėl pasikeitė ir kraštovaizdžio ikonografija mene. Šiems pokyčiams ir renesansinio kraštovaizdžio nostalgijai skirta pirma šio ciklo paskaita.

2018 m. spalio 17 d. 17 val.

Meno kūniškumas

Menininkai ne tik tapo ar piešia. Pasitelkę savo kūną jie tyrinėja kūniškumo, lyties, socialinių vaidmenų ribas, gilinasi į aktualius biopolitikos klausimus. Juos domina įvairūs kultūriniai ir socialiniai tabu. Kūno mene apnuoginama fizinė žmogaus prigimtis, gyvuliškas pradas, tiriamos kūno ir technologinių jo pakaitalų sąveikos, biomedicinos ir virtualios realybės invazija į žmogaus gyvenimą. Kūno menas, tai mūsų medžiagiškumo konvulsija dirbtinumo akivaizdoje, tai naujų egzistavimo horizontų ieškanti spontaniška kūno ekspresija.

2018 m. spalio 31 d. 17 val.

Autsaiderių menas

Visada buvo ir bus autsaiderių, kurie netelpa į sunormintos visuomenės rėmus. Jie kuria savo pasaulius, išradinėja amžinus variklius, projektuoja kosminius rūmus, gyvena uždarose savo vaizduotės visatose. Tai atstumtųjų, nepripažintų, psichikos ligonių, neprofesionalų, keistuolių žemė, kurioje kartais gimsta neįtikėtinai originalus menas. Tačiau jis neatitinka oficialaus, komercinio meno pasaulio kriterijų, todėl dažnai nyksta palėpėse, garažuose ar rūsiuose. Tačiau būna stebuklų, toks menas kartais iškeliauja į parodų sales ir savo beprotiška energija tiesiog apakina visko mačiusią meno visuomenę.

2018 m. lapkričio 7 d.17 val.

Menas kaip mokslinė vizija

Kiek mene yra mokslinės vaizduotės, kaip atskirti meną ir mokslą, ar tai įmanoma? Renesanso tapytojas ar skulptorius vienu metu buvo matematikas, rafinuotas medžiagų technologas ir meninių kompozicijų meistras. Impresionistai, konstruktyvistai ar konceptualistai taip pat savo kūrybą grindė įvairiomis mokslinėmis teorijomis. Šiuolaikinis menas nebeįsivaizduojamas be astrofizikos ar neurologijos laboratorijų aplinkos. Kaip tai veikia meno kūrinius, menininkų tapatumą, ar jie netampa trumpalaikių mokslinių madų įkaitais, koks pagrindinis mokslinio tyrimo ir meninės raiškos skirtumas?

Remia Lietuvos kultūros taryba
Partneris Šiaulių dailės galerija