Parodos dalyviai: Raimondas Gailiūnas, Konstantinas Gaitanži, Jonas Gasiūnas, Maja Kačerauskaitė, Jolanta Kyzikaitė, Ričardas Nemeikšis, Gabija Pritkovaitė, Eglė Ulčickaitė, Tomas Valeika.

Parodos kuratorius – Jonas Gasiūnas.

Paroda veiks iki gegužės 9 d.

SUSITINKAM KAMPE

D. Salingeris viename savo apsakymų pasakoja vaikų pokalbį: vienas klausia kito – „ką viena siena sako kitai sienai?“, šis atsako – „susitiksime kampe“. Šis paprastas, beveik anekdotiškas dialogas savyje slepia esminę bet kokios kūrybos, taigi ir tapybos, raidos struktūrą. Pirmoji siena – tai teiginys, antroji – neiginys; pirmoji – tezė, antroji – antitezė. Kultūros istorijoje ši priešprieša atsiskleidžia tada, kai vienas stilius keičia kitą, kai viena meno kryptis virsta kita. Tą patį principą galime atpažinti ir gamtoje: šviesos ir tamsos kaita, šiltos spalvinės dėmės ir šalto šešėlio sambūvis liudija nuolatinį priešybių susidūrimą.

Tačiau šiuolaikinė tapyba atrodo pakibusi ant tokios sienos, kurios ilgis ir aukštis ištįsę iki begalybės. Šis bauginantis būvis susiklostė ne vien dėl menininkų nepatyrimo ar nežinojimo, ką ir kaip keisti. Jis susiformavo dar ir todėl, kad tapyboje pernelyg ilgai neįvyko nieko iš tiesų naujo. Nors, tarkime, XXa. pradžioje, Paryžiaus mokyklos laikotarpiu, stiliai keitė vienas kitą kone kas pusmetį.

Be abejo, nežinia dažnai lydi kūrėją. Pati savaime ji nėra blogis – priešingai, ji yra būtina kūrybos prielaida. Kiekvienas tikras atradimas gimsta iš jaudinančios nežinomybės. Tačiau kaip ką nors sužinoti, jei nesukuriama nieko naujo? Tam tikrą neveiklumą, regis, skatina ir pati europietiška civilizacija: šiandien didžiuojamasi nenugalimomis karinėmis technologijomis, tačiau niekas nebenori kariauti. Panašiai ir tapytojai neretai didžiuojasi techninėmis inovacijomis, ne visuomet rūpindamiesi paties paveikslo kokybe, išskyrus tuos retus atvejus, kai darbo vertę lemia vidinė būtinybė, širdies kalba. O tai jau šis tas.

Šioje parodoje priešpriešinių sienų klausimas iškyla savaime, nes skirtingas sienas čia atstoja skirtingų kartų menininkai ir jų kūryba. Tačiau jos dalyviai taip pat siūlo prisiminti paprastą taisyklę: viena siena gali nepastebimai pereiti į kitą. Tapybos istorijoje tokių perėjimų netrūksta. Pakanka prisiminti El Greco – jo kūryboje atpažįstama bizantinio stiliaus įtaka, tačiau sykiu jis iškyla kaip ypatingas Renesanso tapybos atstovas. O Luc Tuymansas, jo darbuose stebėdamas sudėtingą šviesos ir blyksnių žaismą, įžvelgia net holivudinės estetikos užuomazgas.

Tad grįžtant prie sienų metaforos – jų keliamą baimę galima paversti kūrybine galimybe. Svarbu neįsivelti į kafkišką situaciją, kai tapytojas virsta voru ir audžia savo tinklą ant lygaus, kampų neturinčio paviršiaus, neieškodamas taškų, kurie leistų įtempti gijas ir suteiktų veiklai kryptį. Begalinė sienų atrofija turėtų ne nuodyti, o gydyti.

– Jonas Gasiūnas

_ _ _

Mieli lankytojai, dalyvaudami parodų atidarymuose, neprieštaraujate, kad jie gali būti filmuojami ar fotografuojami, o jų nuotraukos viešinamos Šiaulių dailės galerijos internetinėje svetainėje, žiniasklaidoje ar socialiniuose tinkluose.

_ _ _

_ _ _

April 17, 2026 (Friday), 5:00 PM, at the Šiauliai Art Gallery, the group exhibition „Let’s meet at the Corner” opens.

Participating artists: Raimondas Gailiūnas, Konstantinas Gaitanži, Jonas Gasiūnas, Maja Kačerauskaitė, Jolanta Kyzikaitė, Ričardas Nemeikšis, Gabija Pritkovaitė, Eglė Ulčickaitė, Tomas Valeika.

Curator: Jonas Gasiūnas

The exhibition will run until May 9.

LET’S MEET AT THE CORNER

In one of his short stories, J. D. Salinger recounts a children’s conversation: one asks the other, “What does one wall say to another wall?” and the reply is, “We’ll meet at the corner.” This simple, almost anecdotal dialogue conceals within it the essential structure of all creative development, including painting. The first wall is a statement, the second a negation; the first is a thesis, the second an antithesis. In the history of culture, this opposition becomes evident when one style replaces another, when one artistic direction transforms into another. The same principle can be observed in nature: the alternation of light and darkness, the coexistence of warm color patches and cool shadows testify to a constant clash of opposites.

However, contemporary painting seems suspended on such a wall whose length and height stretch into infinity. This unsettling condition has arisen not only from artists’ inexperience or uncertainty about what and how to change. It has also formed because, in painting, nothing truly new has occurred for quite a long time. By contrast, in the early 20th century, during the period of the Paris School, styles would replace one another almost every half year.

Of course, uncertainty often accompanies the creator. In itself, it is not a flaw – on the contrary, it is a necessary condition for creativity. Every genuine discovery is born out of an exciting unknown. But how can anything be discovered if nothing new is created? A certain inertia, it seems, is also encouraged by European civilization itself: today, there is pride in invincible military technologies, yet no one wishes to wage war. Similarly, painters often take pride in technical innovations without always attending to the quality of the painting itself – except in those rare cases where the value of the work is determined by inner necessity, by the language of the heart. And that is already something.

In this exhibition, the question of opposing walls arises naturally, as different walls are represented here by artists of different generations and their works. Yet the participants also propose remembering a simple rule: one wall can imperceptibly transition into another. The history of painting offers many such transitions. It is enough to recall El Greco – in his work, one can recognize the influence of Byzantine style, yet at the same time he emerges as a distinctive representative of Renaissance painting. Meanwhile, Luc Tuymans, observing the complex interplay of light and flashes in his works, even detects traces of a Hollywood-like aesthetic.

Thus, returning to the metaphor of walls – the fear they evoke can be transformed into a creative possibility. What matters is not to fall into a Kafkaesque situation, where the painter turns into a spider and spins its web on a smooth, cornerless surface, without seeking the points that would allow the threads to be stretched and give direction to the activity. The infinite atrophy of walls should not poison, but heal.

– Jonas Gasiūnas

_ _ _

Dear visitors, by attending exhibition openings, you agree that they may be filmed or photographed, and that images may be published on the Šiauliai Art Gallery website, in the media, or on social networks.

Paroda veiks iki gegužės 9 d. 

APIE PARODĄ

Parodos centre – daiktas kaip materiali ir prasminė forma, nuosekliai lydinti grafikos kūrinius. Jis veikia ne tik kaip vaizduojamas objektas, bet ir kaip filosofinės žinutės nešėjas. Per daiktus artikuliuojama praeitis, o jų paviršiuje atsiveria laike nusėdę, fragmentiški prisiminimai. Dabartis čia suvokiama per tai, kas buvo sukurta anksčiau.

Atspirties tašku tampa šimtametė prosenelių sodyba – erdvė, kurioje gyveno kelios giminės kartos. Ji veikia kaip jungtis tarp praeities ir dabarties, leidžianti sugretinti skirtingus laikus ir patirtis. Kūriniai plėtojami tyrinėjant giminės istorijos pėdsakus bei praeities fragmentus, kurie išlieka užkoduoti daiktuose.

Kasdienės buities objektai čia įgauna savarankišką reikšmę – jie tampa tyliais informacijos nešėjais. Daiktuose išlikę prisiminimai leidžia nujausti tai, kas nebuvo tiesiogiai patirta ar įvardyta. Svarbus ir bandymas įsivaizduoti laiką, kuriame dar nebuvau, bei mąstymo būdus, kurie šiandien pasiekiami tik per išlikusius objektus.

Vizualinėje kūrinių aplinkoje vyrauja santūri, tamsesnė tonacija, pabrėžianti objektų statiškumą ir jų nutolimą nuo dabarties. Tačiau ši distancija kartu kuria erdvę interpretacijai – kelia klausimą, ar įmanoma „prakalbinti“ daiktus ir išgirsti tai, kas juose slypi.

Pasirenkami vaizduoti paprasti, dažnai nuošalyje liekantys buities daiktai. Jų nebylumas tampa kūrybos impulsu – siekiu išryškinti tai, kas nepastebima, ir suteikti sustingusiems objektams naują reikšminį lauką.

Galiausiai daiktai grafikos kūriniuose tampa tyliais liudininkais, saugančiais tai, kas buvo išgyventa, bet ne visada įvardyta. Per juos atsiskleidžia trapus ryšys tarp praeities ir dabarties – tarp nutolusių, tačiau atmintyje vis dar gyvų patirčių.

– Renata Murauskaitė

APIE MENININKĘ

Renata Murauskaitė (g. 1990) – grafikė, gimusi ir augusi Viduklėje (Raseinių r.). 2013 m. baigė Šiaulių universitetą, kur įgijo dailės (grafikos) bakalauro laipsnį, o 2015 m. ten pat apgynė grafikos magistro studijas.

Nuo 2010 m. menininkė aktyviai dalyvauja grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje. Nuo 2016 m. yra Lietuvos dailininkų sąjunga narė. 2017 m. ir 2023 m. jai skirtos Šiaulių miesto savivaldybės Kultūros skyriaus Jaunojo menininko stipendijos.

Šiuo metu kuria ir gyvena Šiauliuose.

_ _ _

Mieli lankytojai, dalyvaudami parodų atidarymuose, neprieštaraujate, kad jie gali būti filmuojami ar fotografuojami, o jų nuotraukos viešinamos Šiaulių dailės galerijos internetinėje svetainėje, žiniasklaidoje ar socialiniuose tinkluose.

_ _ _

_ _ _

On Friday, April 17, 2026, at 5:00 PM, the exhibition “What Objects Speak” by Renata Murauskaitė will open at the Šiauliai Art Gallery.

The exhibition will run until May 9.

ABOUT THE EXHIBITION

At the center of the exhibition is the object as both a material and conceptual form, consistently accompanying the graphic works. It functions not only as a depicted element but also as a carrier of philosophical meaning. Through objects, the past is articulated, while their surfaces reveal fragmented memories embedded in time. The present is understood through what has been created before.

The point of departure is a century-old homestead of the artist’s great-grandparents – a space where several generations once lived. It acts as a link between past and present, bringing together different times and experiences. The works develop through an exploration of traces of family history and fragments of the past that remain encoded in objects.

Everyday domestic items acquire an autonomous role here – they become silent carriers of information. The memories preserved within them allow us to sense what has not been directly experienced or named. Equally important is the attempt to imagine a time before one’s own existence, as well as modes of thinking that today can only be accessed through surviving objects.

The visual environment of the works is marked by a restrained, darker tonality, emphasizing the stillness of objects and their distance from the present. Yet this distance also creates space for interpretation, raising the question of whether objects can be “made to speak” and reveal what they hold within.

The works depict simple, often overlooked domestic objects. Their silence becomes a creative impulse – an attempt to highlight what goes unnoticed and to grant new meaning to static forms.

Ultimately, in these graphic works, objects become silent witnesses, preserving what has been lived but not always articulated. Through them, a fragile connection between past and present emerges – between what has receded and what continues to live on in memory.

— Renata Murauskaitė

ABOUT THE ARTIST

Renata Murauskaitė (b. 1990) is a graphic artist born and raised in Viduklė (Raseiniai district, Lithuania). In 2013, she graduated from Šiauliai University with a Bachelor’s degree in Fine Arts (Graphics), and in 2015 she completed her Master’s degree in Graphics at the same institution.

Since 2010, the artist has actively participated in group exhibitions in Lithuania and abroad. Since 2016, she has been a member of the Lithuanian Artists’ Association. In 2017 and 2023, she was awarded the Young Artist Scholarship by the Culture Department of Šiauliai City Municipality.

She currently lives and works in Šiauliai.

_ _ _

Dear visitors, by attending exhibition openings, you agree that they may be filmed or photographed, and that images may be published on the Šiauliai Art Gallery website, in the media, or on social networks.

Paroda veiks iki gegužės 9 d.

APIE PARODĄ

Paroda kviečia pasinerti į artumų paieškas dizaino procesuose, atsirandančiuose tarp rezultato ir kismo, medžiagos ir lytėjimo, funkcijos ir estetikos tyrinėjimų. Autorė pasitelkdama piešinį, fotografijas, intuityvų žvilgsnį, fiksuoja tęstinumo, nuolatinės kaitos būsenas, kurios tampa atspirties taškais naujiems dizaino objektams. Tačiau čia objektas suvokiamas ne kaip baigtinis rezultatas, bet kaip atviras reiškinys, įgyjantis nujaučiamas simbolines reikšmes.

Ekspozicijoje artumas atskleidžiamas ir kaip lėtas, glaudus santykis su medžiaga: variu, juodalksniu, betonu. Stebėdama šių medžiagų savybes ir kaitą kūrybinio proceso metu, E. Globytė išlieka atvira materijų padiktuotiems raštams ir linkiams taip įgydama naujas vizualias ir taktilines patirtis.

Emilijos Globytės paroda „Artì“ atveria kontempliatyvų žvilgsnį į kūrybą, kurioje ranka tampa minties tęsiniu, o medžiagų patyrimas iš vidaus leidžia formuotis autentiškoms, grynosioms žinioms. Tai kvietimas sulėtėti ir patirti dizainą kaip artumo, jautrumo ir nuolatinio virsmo lauką.

APIE MENININKĘ

Emilija Globytė (g. 2000 m. Šiauliuose) – kūrėja, dizainerė, parodų kuratorė. 2023 m. baigė Vilniaus dailės akademijos Telšių fakultete dizaino bakalauro studijas (specializacija – baldų dizainas) ir įgijo taikomojo meno magistro diplomą. Magistro studijų metais buvo įvertinta Prezidento Antano Smetonos vardo stipendija 2024–2025 mokslo metams. E. Globytė jautriu žvilgsniu tyrinėja dizaino proceso artumo problematiką, tarpines formas, medžiagas ir jų būvių patyrimus. Jos darbams būdingas lėtas įsijautimas, „mąstymas rankomis“ bei spalvoto metalo – vario – pasitelkimas kaip vienos iš lydinčiųjų medžiagų. Nuo 2016 m. dalyvauja bendrose parodose Lietuvoje ir užsienyje. 2024 m. Klaipėdos galerijoje surengė personalinę parodą „Tarpusavyje“. Jos darbai buvo pristatyti dizaino grupinėje parodoje „Meistras ir pameistrys” (Vienoje, Austrijoje, 2026), „Buitinės vizijos“ (Vartai Showroom, Vilnius, 2025), Vilniaus dailės akademijos ekspozicijoje „Class of 2023“ tarptautiniame renginyje Dutch Design Week 2023 (Eindhovenas, Nyderlandai), taip pat jungtinėse parodose Telšiuose, Biržuose, Alytuje, Šiauliuose ir Vilniuje. Šiuo metu gyvena ir kuria Telšiuose.

_ _ _

Parodos kuratorius Donatas Repeika

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus dailės akademija

_ _ _

Mieli lankytojai, dalyvaudami parodų atidarymuose, neprieštaraujate, kad jie gali būti filmuojami ar fotografuojami, o jų nuotraukos viešinamos Šiaulių dailės galerijos internetinėje svetainėje, žiniasklaidoje ar socialiniuose tinkluose.

_ _ _

_ _ _

On Friday, April 17, 2026, at 5:00 PM, the solo exhibition Artì by designer Emilija Globytė will be opened.

The exhibition will run until May 9.

ABOUT THE EXHIBITION

The exhibition invites visitors to immerse themselves in the search for intimacy within design processes—emerging between result and transformation, material and tactility, function and aesthetics. Through drawing, photography, and an intuitive gaze, the artist captures states of continuity and constant change, which become starting points for new design objects. Here, however, the object is not perceived as a final outcome, but as an open phenomenon, acquiring subtle, intuitive symbolic meanings.

In the exhibition, intimacy is also revealed as a slow, close relationship with materials: copper, black alder, and concrete. By observing their properties and transformations throughout the creative process, E. Globytė remains open to the patterns and forms suggested by the materials themselves, thus gaining new visual and tactile experiences.

Artì opens a contemplative view into creation, where the hand becomes an extension of thought, and the inner experience of materials allows authentic, essential knowledge to emerge. It is an invitation to slow down and experience design as a field of intimacy, sensitivity, and continuous transformation.

ABOUT THE ARTIST

Emilija Globytė (b. 2000, Šiauliai) is a creator, designer, and exhibition curator. In 2023, she graduated from the Telšiai Faculty of the Vilnius Academy of Arts with a BA in Design (specialising in furniture design) and obtained a Master’s degree in Applied Arts. During her Master’s studies, she was awarded the President Antanas Smetona Scholarship for the academic year 2024–2025.

In her work, she explores the notion of intimacy within the design process—intermediate forms, materiality, and the experiential states of matter. Her practice is characterised by a slow, attentive approach, “thinking through the hands,” and the use of non-ferrous metal—copper—as one of the key materials.

Since 2016, she has participated in group exhibitions in Lithuania and abroad. In 2024, she held a solo exhibition In Between at Klaipėda Gallery. Her work has been presented in group exhibitions such as Master and Apprentice (Vienna, 2026), Domestic Visions (Vartai Showroom, Vilnius, 2025), as well as in the Vilnius Academy of Arts exhibition Class of 2023 at Dutch Design Week 2023 (Eindhoven, the Netherlands). She has also participated in joint exhibitions in Telšiai, Biržai, Alytus, Šiauliai, and Vilnius. She currently lives and works in Telšiai.

_ _ _

Curator of the exhibition – Donatas Repeika

The project is funded by the Lithuanian Council for Culture and the Vilnius Academy of Arts

_ _ _

Dear visitors, by attending exhibition openings, you agree that they may be filmed or photographed, and that images may be published on the Šiauliai Art Gallery website, in the media, or on social networks.

Paroda veiks iki balandžio 30 d.

Šios dirbtuvės skirtos paaugliams ir suaugusiems. Nereikia jokių išankstinių įgūdžių.

Balandžio 18 d., šeštadienį, 15.00 val. dirbtuvės su psichologe „Įsitikinimai: nematomi filtrai, per kuriuos žiūrime į pasaulį“.

Dirbtuvių kaina – 5 Eur. Būtina registracija: https://forms.gle/gqkSWdun4DwMbMQUA

Pasikeitus planams prašome pranešti el. p. danute.vaitekunaite@siauliugalerija.lt arba tel. nr. +370 659 56545.

APIE DIRBTUVES

Kodėl tas pats meno kūrinys vienam žmogui atrodo įkvepiantis, kitam – nesuprantamas, o trečiam visai nepaliečia? Psichologija rodo, kad mūsų suvokimas nėra neutralus – jį formuoja patirtys, įsitikinimai ir vidinės schemos, per kurias interpretuojame pasaulį. Šio susitikimo metu tyrinėsime, kaip šie vidiniai filtrai veikia tai, ką pastebime, kaip reaguojame ir kokias prasmes suteikiame savo patirčiai.

Dalyviai patyrinės savo vidinę būseną per meno kūrinių patyrimą, rašymą ir kitas praktines užduotis.

_ _ _

APIE LEKTORĘ

Greta Valauskaitė – sveikatos psichologė, kvėpavimo instruktorė ir kvapų edukatorė. Ji dirba su žmogaus vidine būsena per kūną, kvėpavimą ir sąmoningumą, jungdama psichologiją su patyriminėmis praktikomis. Savo veikloje ji kuria erdves gilesniam savęs pažinimui, emociniam reguliavimui ir ilgalaikiam vidiniam pokyčiui.

_ _ _

Projekto veiklas iš dalies finansuoja Šiaulių miesto savivaldybė

Dalyvavimas nemokamas.

APIE PASKAITĄ

Architektūra beveik niekada neprasideda nuo tuščio lapo. Priešingai – architektas visada pradeda dirbti jau „pilname mieste“: su jo istorijomis, sluoksniais, erdvėmis, judėjimo trajektorijomis ir žmonių patyrimais. Kiekviena vieta jau turi savo charakterį ir atmintį. Todėl architektūra man yra ne naujo objekto sukūrimas vakuume, o dialogas su tuo, kas jau egzistuoja.

Architektūra tampa tvari ir prasminga tuomet, kai ji sugeba užmegzti dialogą su vieta, paversdama aplinkos diktuojamas sąlygas savitu kūrybiniu pasakojimu ir tapdama didesnės istorijos dalimi. Paskaitoje pristatysiu projektus, kuriais žaviuosi ir prie kurių dirbome kartu su „DO ARCHITECTS“ komanda bei bendraminčiais. Per šiuos pavyzdžius pabandysiu parodyti du svarbius procesus: kaip architektūrinės idėjos gimsta iš konkretaus konteksto ir kaip realizuota architektūra savo ruožtu pradeda keisti aplinką – erdves, jų naudojimą ir žmonių patyrimą.

Šis ryšys su aplinka veda prie esminio suvokimo: architektūra nėra tik tūrių ar fasadų rinkinis. Tai erdvių menas, kurio esmė slypi ne sienose, o tame, kas vyksta tarp jų. Šį meną valdo universalūs principai – architektūros „kaulai ir siela“. Jie užtikrino harmoniją tiek Senovės Graikijoje, tiek ir modernioje Lietuvoje. Bet kokie gi jie?

Apie šiuos principus ir jų veikimą padiskutuokime kartu paskaitos metu.

– architektas Ignas Uogintas.

_ _ _

Paskaita yra Šiaulių dailės galerijos vykdomo projekto „Jaunas menas: kultūrinės rezistencijos II“ dalis.

Partneriai: Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazija, Šiaulių Didždvario gimnazija, Šiaulių Stasio Šalkauskio gimnazija, Šiaulių dailės mokykla, „wãpsva LT“ dizaino namai

Projekto veiklas dalinai finansuoja: Lietuvos kultūros taryba, Šiaulių miesto savivaldybė

_ _ _

Projekto vizualinio identiteto kūrėja – Teklė Ūla Pužauskaitė Jakučionė.

„MENŲ MAINAI“ – tai Šiaulių dailės galerijos kūrybinių dirbtuvių ciklas, sukurtas kartu su bendruomenės nariais. Jie dalinsis savo įgūdžiais, pomėgiais, ir siūlys naujas, galbūt nebandytas technikas. Šį mėnesį moksleiviai Liudas, Luka, Benas ir Adelė pakvies pasivaikščioti po miestą, atspausti jo tekstūras, išmokti kurti animaciją, sukurti zinus (knygeles) iš senų žurnalų, bei sudėti pavasario įspudžius į haiku eilėraščius.

Dalyvavimas ciklo renginiuose nemokamas. Būtina registracija: https://forms.gle/Ee3BJrrHPi2Gujs49

Skirta moksleiviams, šeimoms ir suaugusiems. Nereikia jokių išankstinių įgūdžių.

BALANDŽIO 4 D. 12.00 MIESTO TEKSTŪRŲ MEDŽIOKLĖ 

Liudas pakvies į tekstūrų medžioklę – vaikščiosime mieste, ieškosime paslėptų miesto tekstūrų ir jas atspausime į užrašų knygutes. Užfiksuodami tekstūras sukursime savo taktilinius miesto archyvus.

BALANDŽIO 8 D. 17.00 ANIMACIJOS PRADMENŲ DIRBTUVĖS

Luka pamokys dirbti su visiems prieinama animacijos kūrimo programėle bei supažindins su animacijos kūrimo principais. Kiekvienas sukurs savo animacinį filmuką, kurį galės tęsti namuose.

BALANDŽIO 10 D. 16.30 ZINŲ DIRBTUVĖS 

Benas kvies įsitraukti į margą zinų – unikalių individualių knygelių – ir koliažo kūrybinį procesą. Kursime poetiškus, pilietiškus, spalvingus zinus, kurių istorija susijusi su alternatyvių srovių (pvz. punk) estetika.

BALANDŽIO 25 D. 14.00 HAIKU BULVARE 

Adelė pakvies pastebėti pavasarį mieste ir jį užrašyti haiku formatu. Haiku – tai trumpos formos prozinė poezija kilusi iš Japonijos, nustebinanti savo paprastumu.

_ _ _ 

Projekto veiklas iš dalies finansuoja Šiaulių miesto savivaldybė.

Susitikimo metu kalbėsime apie mados ir meno sankirtą ir jungtį, poreikį kalbėti apie žmogaus teisių problemas šalyje ir kaip jos atsiliepia visuomenei, ekonomikai bei psichologinei būklei. Autorius šias temas taip pat kvies visiems nagrinėti per kūrybines dirbtuves – patirti meno terapiją.

Lukas Svirplys – šiuolaikinis lietuvių menininkas, kurio kūryba pasižymi jautriu santykiu su aplinka, simbolika ir vizualine estetika. Jo darbuose dažnai susipina kasdienybės fragmentai, asmeninės patirtys ir platesni kultūriniai kontekstai, kviečiantys žiūrovą į lėtą, refleksyvų stebėjimą. Menininkas eksperimentuoja su skirtingomis medijomis, todėl jo kūryba išsiskiria tiek konceptualumu, tiek vizualiniu subtilumu. Lukas Svirplys savo darbuose dažnai tyrinėja žmogaus santykį su laiku, atmintimi ir aplinka, kurdamas atmosferiškus, meditacinius pasakojimus, kurie palieka erdvės individualiai interpretacijai.

_ _ _

Renginys įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos finansavimo dėka, Lukui Svirpliui gavus pradedančiojo kūrėjo stipendiją dizaino srityje.

_ _ _

Dizaino autorė – Teklė Ūla Pužauskaitė Jakučionė.

„VEIDRODŽIAI (Melagiai)” – tai konceptualus meninis vakaras apie žmogaus daugialypiškumą, vidinius atspindžius ir nuolat kintančią tapatybę. Veidrodis čia tampa simboliu, kuris vienu metu atskleidžia tiesą ir ją iškreipia – leidžia pamatyti save, bet kartu kuria iliuziją. Žmogus atsiskleidžia kaip daugialypė asmenybė, nuolat balansuojanti tarp to, kas yra, ir to, ką nori parodyti – tarp tikrumo ir vaidmens, tarp tylos ir žodžio.

Koncerto metu skirtingų žanrų ir laikotarpių muzika susijungs su poezija į vientisą sceninę patirtį, kurioje klausytojas bus kviečiamas ne tik stebėti, bet ir reflektuoti.

Tai ne tradicinis koncertas, o meninė kelionė per vidines būsenas, emocijas ir atspindžius – nuo trapumo ir tylos iki vidinės įtampos, nuo melagingų kaukių iki bandymo pamatyti tikrąjį save. Renginys kurs atmosferą, kurioje žiūrovas taps tarsi veidrodžio dalimi – stebėtoju ir kartu stebimu, o asmeninės istorijos taps tiltu tarp scenos ir publikos.

Edvinas gros birbyne (mokyt. D. Daknys), dainuos (mokyt. R. Daukantaitė), skambins fortepijonu (mokyt. I. Tautkuvienė), o jam akompanuos mokytojai I. Kudinova, A. Bartulis ir jaunoji Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos kanklininkė Audronė Gegeckaitė (mokyt. R. Vaišnorienė).

Edvinas taip pat pasirodys ir kaip eilių autorius (kūrybiniu vardu Gaisras), pristatydamas savo pirmąją baltųjų eilių knygą „Baltas melas“ – rinkinį, nagrinėjantį jauno žmogaus vidinį pasaulį, saviapgaulės, tiesos, tylos ir santykio su realybe temas. Knygos iliustracijas sukūrė Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos menininkė Raminta Šniukaitė.

Šis vakaras skirtas visiems, ieškantiems gilesnio santykio su menu, žmogumi ir savimi. Tai kvietimas sustoti, pažvelgti į vidinius veidrodžius ir išgirsti tai, kas dažniausiai lieka nepasakyta.

Kviečiame atvykti ir pamatyti ką rodo veidrodžiai (melagiai).

APIE PASKAITĄ

Ar įmanoma pažinti žmogų vien iš jo drabužių ar kambario? Ką apie mus pasako tai, ką dėvime, ir tai, tarp ko gyvename? Ši paskaita kviečia pažvelgti į kasdienius objektus ne kaip į foną, bet kaip į aktyvius mūsų tapatybės kūrėjus.

Remiantis materialiosios kultūros antropologija drabužiai ir namai analizuojami kaip socialinės, emocinės ir kultūrinės struktūros, kurios tyliai, bet nuosekliai formuoja mūsų savivoką. Spinta čia tampa ne tik aprangos talpykla, bet tapatybės laboratorija, o namai – materializuota autobiografija.

Ši paskaita apie tai, kas paprastai lieka nepastebėta – apie daiktų galią formuoti žmogų. Ir galbūt po jos į savo spintą ar kambarį pažvelgsite kaip į savotišką autoportretą.

_ _ _

Paskaita yra Šiaulių dailės galerijos vykdomo projekto „Jaunas menas: kultūrinės rezistencijos II“ dalis.

Partneriai: Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazija, Šiaulių Didždvario gimnazija, Šiaulių Stasio Šalkauskio gimnazija, Šiaulių dailės mokykla, „wãpsva LT“ dizaino namai

Projekto veiklas dalinai finansuoja: Lietuvos kultūros taryba, Šiaulių miesto savivaldybė

_ _ _

Projekto vizualinio identiteto kūrėja – Teklė Ūla Pužauskaitė Jakučionė.