Paroda veiks iki lapkričio 7 d.

APIE PARODĄ

Aleksandro Ostašenkovo parodoje „Būties metafora“ pristatomi šeši fotografijų ciklai, apimantys 1968–2026 m. kūrybą: „Neįvardyto laiko portretas“ (1968–2024), „Kitas krantas“ (1976–2004), „Kelias į atmintį“ (1974–2024), „Būsenos“ (1981–2015), „Mirties sodas“ (2002–2008) ir „Mano miestas“ (2002–2026).

Skirtingais laikotarpiais sukurtus darbus sieja žmogaus būties laikinumo, atminties ir praradimo temos. Portretuose, miesto erdvėse, peizažuose ir kasdienybės detalėse fotografas ieško vidinių išgyvenimų atspindžių, stebi laiko paliekamas žymes. Šį kūrybos lauką atveria ir apie atskirus ciklus rašiusių autorių mintys.

„NEĮVARDYTO LAIKO PORTRETAS“ (1968–2024)

„Fotografą traukia žmonės, kupini nerimo ir kūrybinės aistros, jis sugeba įamžinti susikaupimo akimirką. A. Ostašenkovas mėgsta stambų planą ir neutralų foną, išryškina veido formą ir, svarbiausia, sugeba perteikti fotografuojamojo dvasinę būseną.“

Algirdas Gaižutis, „Ateinantys“, „Literatūra ir menas“, 1978 m.

„KELIAS Į ATMINTĮ“ (1974–2024)

„Ostašenkovo fotografijos yra filosofiškai poetiškos. Jis jaučia ir suvokia, kad vanduo ir dangus, žemė ir žmogaus oda turi savo struktūrą: vanduo raibuliuoja, dangus sklaido debesis, žemė priima pavargusias pėdas, o oda – prisilietimus.“

Gintautas Mažeikis, „Ilgas kelias į svetimą atmintį. Aleksandro Ostašenkovo meninė fotografija“.

„KITAS KRANTAS“ (1976–2004)

„A. Ostašenkovas turi savo nepakartojamą stilių, turi stiprų estetinio grakštumo ir saiko jausmą, o drauge – itin subtilią būties dramatizmo pagavą. A. Ostašenkovas yra gyvenimo trapumo, praeinamumo, nepataisomų praradimų, nostalgiškos įtampos poetas. Skaudžios tiesos apie Gyvenimą ir Žmogų reiškėjas…“

Dalia Striogaitė, „Aleksandro Ostašenkovo „Prisiminimai““, „Šiaulių naujienos“, 1992 m.

„BŪSENOS“ (1981–2015)

„Tokia fotografija yra tartum menama tylos erdvė, kurioje, paties autoriaus teigimu, gimsta prasmė. Ostašenkovo darbuose minimalus pokytis, dažnai nepastebimas kasdienybėje, egzistencinėje plotmėje perteikia visą būties ir jos laikinumo esmę. Pastaroji gali sutilpti, pavyzdžiui, vos įžvelgiamame natūralaus apšvietimo pasikeitime – medžių lapiją nušvietusi saulės šviesa tampa neįvardijama, neapčiuopiama ir kaip tik dėl to pačia gryniausia būties išraiška…“

Tomas Pabedinskas, „Laiko tėkmė“, „Krantai“, 2016 m.

„MIRTIES SODAS“ (2002–2008)

„Autorius nemoko, kaip žvelgti į mirtį. Kas yra mirtis? Tai tik slenkantis nežinia kuria kryptimi slenkstis. Tai tik perėja. Tai tik prabilusi savo raiška paslaptis. Galbūt autoriaus kvietimu užsukime ir trumpam pabūkime šio mirties sodo rimtyje, išraiškingoje mirties sodo šviesumoje…“

Jurgis Dieliautas, „Kultūros kontekstai: filosofija, menas, ugdymas“, 2009 m.

„MANO MIESTAS“ (2002–2026)

„Ostašenkovas eina fotografuoti miesto tada, kai jis skendi rūke. Rūkas ne tik minkština, bet ir paslepia. Jeigu paslepia, tai kam? Tam, kad liktų tai, kas sunkiau apčiuopiama, kad miesto garsai netrukdytų išgirsti būties tylą.“

Agnė Narušytė, „Po Aleksandro Ostašenkovo miestą“, fotografijų knyga „Mano miestas“, 2006 m.

_ _ _

Parodos rengėjai: Šiaulių dailės galerija ir Vizualiojo meno kūrėjų asociacija

Projektą iš dalies finansuoja Šiaulių miesto savivaldybė

_ _ _

_ _ _

On Friday, 9 October 2026, at 5 pm, Aleksandras Ostašenkovas’s exhibition “A Metaphor of Being” opens at Šiauliai Art Gallery.

The exhibition will run until 7 November.

ABOUT THE EXHIBITION

Aleksandras Ostašenkovas’s exhibition “A Metaphor of Being” presents six photographic series spanning his work from 1968 to 2026: “Portrait of an Unnamed Time” (1968–2024), “The Other Shore” (1976–2004), “The Road to Memory” (1974–2024), “States” (1981–2015), “The Garden of Death” (2002–2008), and “My City” (2002–2026).

Created across different periods, these works are linked by themes of the transience of human existence, memory, and loss. In portraits, urban spaces, landscapes, and everyday details, the photographer seeks reflections of inner experience and observes the traces left by time. The reflections of authors who have written about the individual series offer further insight into this creative world.

“PORTRAIT OF AN UNNAMED TIME” (1968–2024)

“The photographer is drawn to people filled with restlessness and creative passion; he is able to capture a moment of concentration. Ostašenkovas favours close-ups and neutral backgrounds, accentuates the shape of the face and, most importantly, is able to convey the sitter’s inner state.”

Algirdas Gaižutis, “Ateinantys”, Literatūra ir menas, 1978.

“THE ROAD TO MEMORY” (1974–2024)

“Ostašenkovas’s photographs are philosophically poetic. He senses and understands that water and sky, earth and human skin each have their own structure: water ripples, the sky disperses clouds, the earth receives weary feet, and skin receives touch.”

Gintautas Mažeikis, “Ilgas kelias į svetimą atmintį. Aleksandro Ostašenkovo meninė fotografija”.

“THE OTHER SHORE” (1976–2004)

“Ostašenkovas has his own unmistakable style, a strong sense of aesthetic grace and restraint, and, at the same time, an exceptionally subtle grasp of the drama of existence. He is a poet of life’s fragility, transience, irreparable losses, and nostalgic tension. A voice expressing painful truths about Life and Humanity…”

Dalia Striogaitė, “Aleksandro Ostašenkovo ‘Prisiminimai’”, Šiaulių naujienos, 1992.

“STATES” (1981–2015)

“Such photography is like an imagined space of silence in which, as the artist himself says, meaning is born. In Ostašenkovas’s work, a minimal change, often unnoticed in everyday life, conveys, on an existential level, the very essence of being and its transience. This essence may be contained, for example, in a barely perceptible change in natural light: sunlight illuminating the foliage of trees becomes an unnameable, intangible expression of being—and, precisely for that reason, its purest expression…”

Tomas Pabedinskas, “Laiko tėkmė”, Krantai, 2016.

“THE GARDEN OF DEATH” (2002–2008)

“The artist does not teach us how to look at death. What is death? It is merely a threshold shifting in an unknown direction. It is merely a passage. It is merely a mystery that has found its own voice. Perhaps, at the artist’s invitation, we might enter and linger for a moment in the stillness of this garden of death, in its expressive luminosity…”

Jurgis Dieliautas, Kultūros kontekstai: filosofija, menas, ugdymas, 2009.

“MY CITY” (2002–2026)

“Ostašenkovas goes out to photograph the city when it is shrouded in fog. Fog not only softens but also conceals. If it conceals, then why? So that what is harder to grasp may remain, so that the sounds of the city do not prevent us from hearing the silence of being.”

Agnė Narušytė, “Po Aleksandro Ostašenkovo miestą”, in the photography book Mano miestas, 2006.

_ _ _

Exhibition organisers: Šiauliai Art Gallery and the Visual Artists’ Association

The project is partially funded by Šiauliai City Municipality

SPALIO 1-ĄJĄ KVIEČIAME NEMOKAMAI APLANKYTI ŠIAULIŲ DAILĖS GALERIJOJE VEIKIANČIAS PARODAS:

• Antano Visockio jubiliejinę retrospektyvinę parodą „Didieji Grįžulo Ratai“ – skirtingus menininko kūrybos laikotarpius ir temas aprėpiančią retrospektyvą.
• Latvijos menininkės Katės Seržānės instaliacijų ir piešinių parodą „Lygmenyje“ – šiuolaikinio meno parodą, jungiančią piešinį ir instaliaciją.

Abi parodos veiks tik iki spalio 3 d., tad Nacionalinė vyresnio amžiaus žmonių savaitė – puiki proga jas aplankyti dar prieš uždarymą.

SPALIO 1-ĄJĄ 14.00 VAL. KVIEČIAME NEMOKAMAI IŠBANDYTI MARMURAVIMO (EBRU) TECHNIKĄ KŪRYBINĖSE DIRBTUVĖSE.

Ebru – tai tradicinė tapybos ant vandens technika, kurios metu dažai liejami ant vandens paviršiaus, jame kuriami spalvingi, nuolat kintantys raštai, o susiformavęs vaizdas perkeliamas ant popieriaus. Ši technika žavi savo netikėtumu – kiekvienas sukurtas darbas yra unikalus, o galutinį rezultatą iš dalies padiktuoja ir pats vandens bei spalvų judėjimas.
Dirbtuvėse susipažinsime su ebru technikos principais, eksperimentuosime su spalvomis ir raštais bei kiekvienas sukursime savo marmuruoto popieriaus darbą. Jokios ankstesnės kūrybinės patirties nereikia – kviečiame tiesiog ateiti, išbandyti ir pasimėgauti kūrybos procesu.

Kviečiame leistis į kūrybinę kelionę po meno ir emocijų pasaulį, įkvėptą vaikų pamėgtos iliustruotojos ir autorės Gretos Alice knygos „Akmenėlis. Miesto žvėrinčiaus paslaptys“, kurią išleido Šiaulių dailės galerija.

Edukacijos metu vaikai susipažins su galerijos veikla, sužinos, kad meno kūrinių galima atrasti ne tik muziejuose ar galerijose, bet ir miesto viešosiose erdvėse. Kartu aplankysime Kazio Bimbos skulptūrą „Samogitas“ ir svarstysime, ar akmuo gali turėti emocijų, charakterį ir savo istoriją.

Sugrįžę į edukacinę erdvę dalyviai išsirinks natūralų akmenėlį ir, naudodami piešimo priemones, sukurs jam veidą bei nuotaiką. Kūrybinės veiklos metu kalbėsimės apie pagrindines emocijas, mokysimės jas atpažinti, įvardyti ir išreikšti, o edukacijos pabaigoje pristatysime savo sukurtus personažus.

Edukacija lavina vaikų kūrybiškumą, vaizduotę, emocinį intelektą ir bendravimo įgūdžius, ugdo gebėjimą pažinti viešąjį meną bei skatina į miestą pažvelgti smalsiomis ir kūrybingomis akimis.

Užsiėmimo kaina – 3 EUR. Rekomenduojama amžiaus grupė: priešmokyklinio amžiaus ir 1-2 kl. moksleiviams. Trukmė – iki 50 min. Paslauga įtraukta į kultūros paso sąrašą.

Paroda veiks iki spalio 3 d.

ANTANO VISOCKIO PAGRINDINIAI GYVENIMO IR KŪRYBOS METAI

Gimė 1941 m. liepos 18 d. Džiuikių kaime, Šiaulių apskrityje. 1947 m. pradėjo mokytis Kužių seniūnijos Tyrelkų kaimo pradinėje mokykloje. 1950 m., atvykęs gyventi į Šiaulius, mokėsi Juliaus Janonio vidurinėje mokykloje. Buvo G. Bagdonavičiaus mokinys, kuris turėjo didelę įtaką meninei raidai. 1957–1962 m. mokėsi ir baigė Kauno vidurinę dailės mokyklą (dabar J. Naujalio menų gimnazija). 1962–1968 m. studijavo Vilniaus valstybiniame dailės institute (dabar Dailės akademija).  Nuo 1968 m. pradėjo dalyvauti parodose kaip tapytojas ir keramikos kūrinių interjeruose bendraautorius kartu su žmona A. Visockiene. 1968 m. atvyko į Šiaulius. Buvo dailės mokyklos dėstytojas. 1969 m. – Šiaulių miesto Dailės fakulteto dėstytojas. 1981–1985 ir 1989–2012 m. ėjo naujai įkurtos tapybos katedros vedėjo pareigas. 2006 m. – Šiaulių universiteto humanitarinių mokslų profesorius (dailės sritis).

1968–2026 m. surengta apie 300 bendrų parodų Lietuvoje ir užsienyje, 25 personalinės parodos Lietuvoje ir užsienyje. Bendros parodos Lietuvoje: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Plungėje (Pasaulio žemaičių kūrybos parodose), Žeimelyje, Kuršėnuose, Šaukėnuose, Kužiuose, gimtinėje – Džiuikių kaime, Gilaičiuose, Telšiuose, Nidoje. Bendros parodos užsienyje: Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Afrikoje (Benine), Olandijoje, Belgijoje (Baarle-Hertoge, Willemstad, Etten-Leur), Amsterdame, Baltarusijoje. Personalinės parodos: Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Kuršėnuose, Šaukėnuose, Kužiuose, Šiaulių rajone, Džiuikių kaime. Personalinės parodos užsienyje: Prancūzijoje, Belgijoje, Olandijoje (Hagoje, Willemstad, Etten-Leur), Baarle-Hertoge, Antverpene.

„Daugelį metų metinėse Šiaulių dailininkų parodose Antano Visockio akvarelės sublyksėdavo šios, jau retos meno technikos privalumais. Tačiau tai individualizuota, daugelį metų šlifuota ir išgryninta puantilizmo ir grafikos, tapybos ir kryptingų apmąstymų simbiozė. Joje maksimaliai raiškiai įsibūtina Antano prigimtis ir jo regimas bei išgyvenamas pasaulis. Tai trokštamo pasaulio vizija, kurioje svarbiausia – kosmologinio beribiškumo nuojauta, skaidri žiūra, spalvinis būties džiugesys ir melodingas, draugiškas dangaus skliautas.“ – Virginijus Kinčinaitis.

_ _ _

_ _ _

On Saturday, 12 September 2026, at 2:00 PM, Antanas Visockis’s anniversary retrospective exhibition “The Great Wheels of the Big Dipper” will open at Šiauliai Art Gallery.

The exhibition will run until 3 October.

KEY DATES IN ANTANAS VISOCKIS’S LIFE AND ARTISTIC CAREER

Born on 18 July 1941 in the village of Džiuikiai, Šiauliai County. In 1947, he began attending the primary school in the village of Tyrelkai, Kužiai District. After moving to Šiauliai in 1950, he attended Julius Janonis Secondary School. He was a student of G. Bagdonavičius, who had a significant influence on his artistic development. From 1957 to 1962, he studied at and graduated from Kaunas Secondary School of Art (now J. Naujalis Gymnasium of Arts). From 1962 to 1968, he studied at the Vilnius State Art Institute (now the Vilnius Academy of Arts).

From 1968 onwards, he began participating in exhibitions as a painter and, together with his wife A. Visockienė, as a co-author of ceramic works created for interiors. In 1968, he moved to Šiauliai and worked as a lecturer at the art school. In 1969, he became a lecturer at the Faculty of Art in Šiauliai. From 1981 to 1985 and again from 1989 to 2012, he served as Head of the newly established Department of Painting. In 2006, he became Professor of Humanities in the field of art at Šiauliai University.

Between 1968 and 2026, he participated in approximately 300 group exhibitions and held 25 solo exhibitions in Lithuania and abroad.

Group exhibitions in Lithuania: Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Plungė (World Samogitian Art Exhibitions), Žeimelis, Kuršėnai, Šaukėnai, Kužiai, his native village of Džiuikiai, Gilaičiai, Telšiai and Nida.

Group exhibitions abroad: Latvia, Estonia, Poland, Italy, France, Sweden, Benin (Africa), the Netherlands, Belgium (Baarle-Hertog, Willemstad, Etten-Leur), Amsterdam and Belarus.

Solo exhibitions in Lithuania: Vilnius, Kaunas, Šiauliai, Kuršėnai, Šaukėnai, Kužiai, Šiauliai District and the village of Džiuikiai.

Solo exhibitions abroad: France, Belgium, the Netherlands (The Hague, Willemstad, Etten-Leur), Baarle-Hertog and Antwerp.

“For many years, Antanas Visockis’s watercolours would shine at the annual exhibitions of Šiauliai artists, revealing the strengths of this now rare artistic technique. Yet his work represents an individualised symbiosis of pointillism and graphic art, painting and focused reflection, refined and distilled over many years. It is here that Antanas’s nature, and the world as he sees and experiences it, find their fullest expression. It is a vision of a desired world, defined above all by a sense of cosmological boundlessness, clarity of vision, the chromatic joy of existence, and a melodious, welcoming firmament.” — Virginijus Kinčinaitis.

Pateikti paraišką galite užpildę šią formą internetu: https://forms.gle/m1veJbsVQEKMDLFZ7

Šiaulių dailės galerijos salių planą galite rasti čia: https://siauliugalerija.lt/menininkams/

PASTABA: Šiaulių dailės galerija pasilieka teisę spręsti apie paraiškos tinkamumą, nustatyti ir keisti parodos laiką, ekspozicinį plotą.

_ _ _

Šiauliai Art Gallery until September 30 (inclusive) invites applications for the implementation of exhibitions or artists’ projects in the Gallery for the year 2027.

YOU CAN SUBMIT AN APPLICATION after filling out this form: https://forms.gle/bQ8UDL84adVHrH239

You can find the hall plan of the Šiauliai Art Gallery here: https://siauliugalerija.lt/menininkams/

NOTE: The Šiauliai Art Gallery reserves the right to decide on the suitability of the application, to set and change the exhibition time and exhibition area.