Būsimas | Šiaulių dailės galerija

Šiuolaikinio meno ir mados festivalis VIRUS’27

Šiaulių galerija — Tue, 18 Oct 2022 12:56:16 +0000

Maloniai kviečiame Jus į šiuolaikinio meno ir mados festivalio VIRUS’27 atidarymą spalio 28 d., penktadienį 17,00 val.

Dalyviai: Ričardas Nemeikšis, Eimutis Markūnas, Jonas Gasiūnas, Jonas Jurcikas, Konstantinas Gaitanži, Jolanta Kyzikaitė, Eglė Karpavičiūtė, Eglė Ulčickaitė, Gintaras Makarevičius.
(Kuratoriai Jonas Gasiūnas ir Brigita Gelžinytė).

Performansas „Skalbimo mašinai“ (Pristato MMLAB).

Evaldo Janso performansas.

Atidarymo muzika dj „dr. Lukas“.

(Šiaulių dailės galerija, Vilniaus g. 245)

Apie teminę tapybos parodą „Laiminga pabaiga“.

ir tada ant lekiančio arklio palinkęs

ore vis trumpai krūpčiotum virš drebančios žemės,

o paskui atleistum pentinus, nes pentinų nėra,

o paskui numestum pavadį, nes pavadžio nėra,

ir vos matytum prieš save žemę

kaip plikai nušienautą dykrą,

jau be arklio kaklo ir be galvos.

Kafka

Gyvename laikais, kai pasaulis, rodos, jau seniai tapęs savo paties atvaizdu. Tai pačių sudėtingiausių imitacijos formų klestėjimo metas, kai simuliakras eina net pirmiau simuliakro. Imitacija pranoko save tiek, jog ėmė imituoti pati save.

Meno, o ypač vaizduojamojo, kontekste šis reiškinys pasirodo kaip niekad aktualus – jis atveria galimybę darsyk atsigręžti į mimetinę meno ir paties žmogaus prigimtį. Juk šia prasme meno kūrinys visuomet veikė kaip pati autentiškiausia ir įžūliausia falsifikacijos forma, kurios „nepanašumu“ į tikrovę besiskundžiantiems žiūrovams dar O. Wilde‘as siūlė veikiau skųstis pačios tikrovės nepanašumu į save. Tad kyla klausimas, galbūt šiandien autentiškai tapybai nebelieka nieko kito, kaip tik gryna mimezė – tapyba, kuri apsimeta pati savimi? Ir svarbiausia, daro tai nė kiek nemeluodama.

Šioje parodoje tapyba pasirodo kaip terpė, kuri demaskuoja ir išnaudoja visą savo senamadiškumą: savo lėtumą, tylą ir stingulį, savo dirbtinumą ir dekoratyvumą, savo plokštumą, savo dulkantį ir blunkantį paviršių – visa tai, kas šiandien ją paverčia galbūt net pačia nuožmiausia medija, įgyjančia galią neutralizuoti kitas medijas. Nuoširdžia simuliacija, kuri įsiskverbia į savo pačios materiją tokiu mastu, jog apnuogina tai, ko susimuliuoti jau tiesiog nebeįmanoma: laiko nuovargį, vaizdo bejėgiškumą, šviesos prievartą ir prasmės perteklių. Lėtą pabaigą (pasaulio? tapybos?), kuri čia pat, bet kuri niekada neateina.

Kiekvienas šios parodos dalyvių ieško būdų savaip išsirgti šias nesibaigiančias pabaigas nūdienos saulaukėjusių ir nomadiškų vaizdų teroro sąlygomis: pasitelkiant koloristinę anesteziją, euforišką, sentimentalią ar isterišką kičo estetiką, nuodingą, išdegintą ar išgremžtą šviesą, formos anemiškumą, neišsisklaidančius dūmus ar pasibaigusios šventės likučius. Visa tai, ką būtų galima pavadinti tam tikra „tapybine autofagija“ (autofagija medicinoje vadinamas įprastas ir naudingas ląstelės savęs virškinimo procesas) – skausmingas mutacijas, vykstančias pačios tapybos kūne, tačiau sykiu atveriančias naujos ikonografijos galimybes. Tai kelių kartų menininkų susitikimas, kurį vienija bendras siekis permąstyti tapybos negalias ir jų paribiuose atsiskleidžiantį metamorfinį potencialą. Tarkime, raketa, sustingusi pirmosiose savo pergalingo pakilimo sekundėse. Argi tai nelaimingos pabaigos pažadas?

Paroda skiriama Jono Jurciko atminimui.

Brigita Gelžinytė

Daugiau apie šiuolaikinio meno ir mados festivalį „Virus‘27“

Nuo cirko iki entropijos

Pagaliau į šiuolaikinio meno festivalio „Virus“ pavadinimą sugrįžo mados sąvoka. Nuo pirmojo festivalio buvo siekiama jungti sunkiai suderimamus dalykus – šiuolaikinio meno koncepcijas ir mados kultūrą. Eksperimentas pavyko ir jau daug metų tokia jungtis tapo šio festivalio išskirtinumo ženklu.

Tačiau pandemija privertė atsisakyti masinių renginių ir didysis mados šou trumpam buvo dingęs iš programos. Šiais metai festivalis atsitiesia ir mados, stiliaus aktualijas pateiks išplėstinėje programoje. Gruodžio 10 dieną lengvosios atletikos manieže susijungs eksperimentinės, meninės mados kolekcijos ir drag qeen subkultūra, performatyvi juvelyrika, šiuolaikinis cirkas ir podiumo performansai. Tai bus ryškus kulminacinis renginys, bet iki jo bus kur įsibėgėti meninei vaizduotei.

Pirmoji festivalio atidarymo paroda skirta šiuolaikinės tapybos situacijai tirti. Kuruoja parodą žinomas tapytojas Jonas Gasiūnas, todėl kokybė ir intriga garantuota. Paroda dedikuojama tragiško likimo tapytojo Jono Jurciko atminimui. Tai bus proga patirti ne tiik tapybos aktualijas bet ir dramatiškus kūrybos aspektus.

Festivalį įvairins šiuolaikinio šokio, performansų įvykiai, bet dominuos parodos. Lakoniško meno sinestezę bus galima patirti Jurgio Tarabildos ir Rimanto Milkinto parodose. Abu kūrėjai subtiliai jaučia mažiausias spalvų, medžiagų slinktis, todėl šis parodinis tapybos ir skulptūros duetas suteiks naujų minimalistinės estetikos potyrių. Parodas papildys žaismingos Rafalo Piesliako skulptūros viešose Šiaulių miesto erdvėse.

Finalinis festivalio renginys įpatingas įvairių parodų gausa. Tai Eglės Karpavičiūtės metatapybinės refleksijos, Neringos Poškutės erdvinė juvelyrikos meno ekspansija, fotografinė Jono Staselio pirmųjų grožio konkursų antropologija, fotografijos ir piešinio jungtyse gimstanti Virginijaus Kinčinaičio ir Mindaugo Lukošaičio entropijos estetika.

Festivalio parodos ir įvykiai susigrąžina ikipandeminę įvairovę, planuoja netikėtas jungtis ir provokuoja naujas patirtis. Konceptualaus meno, cirko, mados, fotografijos ir skulptūros, performansų ir šokio renginių įvairovė ir netikėtos jų sąveikos kuria išskirtinę šio festivaio nuotaiką.

Šiais metais pirmą kartą programą papildo šiuolaikinis cirkas. Taip išryškėja pagrindinis festivalio bruožas – integruoti visas atsirandančias naujoves ir kurti džiuginančius meno rūšių dialogus. Tai geriausias priešnuodis rudeninei monotonijai ir karo tamsybėms.

Šiuolaikinio meno ir mados festivalio VIRUS’27 programa

Spalio 28 d., penktadienį, 17.30 val.

Teminė tapybos paroda „Laiminga pabaiga“. Dalyviai: Ričardas Nemeikšis, Eimutis Markūnas, Jonas Gasiūnas, Jonas Jurcikas, Konstantinas Gaijtandzi, Jolanta Kyzikaitė. (Kuratoriai Jonas Gasiūnas ir Brigita Gelžinytė).

Performansas „Skalbimo mašinai“ (Pristato MMLAB).

Evaldo Janso performansas.

Atidarymo muzika dj „dr. Lukas“.

(Šiaulių dailės galerija, Vilniaus g. 245)

Lapkričio 10 d., ketvirtadienį, 18.00 val.

Šokio trupės Nuepiko spektaklis „niekur bet ne čia“.

(Valstybinio Šiaulių dramos teatro Mažoji salė, Tilžės g. 155)

Lapkričio 15 d., antradienį, 19.00 val. .

Lietuvos ir Ukrainos garso kūrėjų ir šokėjų jungtinis darbas – spektaklis NEMIGA,

Idėja: Goda Giedraitytė ir Donatas Bielkauskas

Trukmė: 45 min., renginys nemokamas.

(Šiaulių dailės galerija, Vilniaus g. 245)

Lapkričio 25 d., penktadienį, 17.30 val.

Personalinė Jurgio Tarabildos paroda.

Rimanto Milkinto kūrybos paroda Rimanto Milkinto skulptūrų paroda „Intarpai”.

Rafalo Piesliako skulptūros viešose erdvėse (Pristato šiuolaikinės skulptūros galerija AV17).

Atidarymo dj „Disko90“

(Šiaulių dailės galerija, Vilniaus g. 245)

Gruodžio 10 d., šeštadienį, 19 val.

Tarptautinis mados dizaino šou VIRUS‘MADA.

Šiuolaikinio cirko trupės „Taigi Cirkas“ spektaklis „Up To This Point”.

Neringos Poškutės konceptualios juvelyrikos performansas.

Drag queen menininko Alen Chicco performansas.

Edvino Mikulskio performansas „Meet Me Halfway”. Atlikėjai: Edvinas Mikulskis, Valerija Gneuševa.

(Šiaulių lengvosios atletikos maniežas. S. Daukanto g. 25)

Gruodžio 22 d., ketvirtadienį, 17.00 val.

Eglės Karpavičiūtės tapybos paroda „Re-painted“.

Neringos Poškutės konceptualios juvelyrikos paroda.

Eglės Narbutaitės piešinių paroda ,,Pavėsis”.

Atidarymo muzika dj „dr. Lukas“.

(Šiaulių dailės galerija, Vilniaus g. 245)

18.30 val. (Fotografijos muziejus, Vilniaus g. 140)

Jono Staselio fotografijos paroda „Kaukių balius“ (kuratoriai Liutauras Degėsys ir Birutė Skaisgirienė).

Nancie Naive performansas „Buy Me, God“.

Virginijaus Kinčinaičio ir Mindaugo Lukošaičio teminė paroda „en + tropē“.

Festivalį finansuoja – Šiaulių miesto savivaldybė ir Lietuvos kultūros taryba

Organizatorė – Šiaulių dailės galerija

Pagrindinis informacinis partneris – Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija

Partneriai ir rėmėjai: naujienų portalas „Etaplius“, AB „Šiaulių bankas”, UAB „Laurema”, UAB „Gorila reklama”, MO muziejus, „The Rooster gallery“, „Meno niša“ galerija, Valstybinis Šiaulių dramos teatras,

Šiaulių lengvosios atletikos ir sveikatingumo centras.

Festivalio dizaino autorius – Marius Žalneravičius

Friday, October 28, 5:00 p.m. The contemporary art and fashion festival VIRUS’27 opens in Šiauliai art gallery.

CONTEMPORARY ART AND FASHION FESTIVAL VIRUS’27 PROGRAM:

Friday, October 28, 5:00 p.m. Šiauliai Art Gallery (Vilnius St. 245)

Opening of the thematic exhibition „Happy Ending”. Exhibition participants: Ričardas Nemeikšis, Eimutis Markūnas, Jonas Gasiūnas, Jonas Jurcikas, Konstantinas Gaitanži, Jolanta Kyzikaitė, Eglė Karpavičiūtė, Eglė Ulčickaitė, Gintaras Makarevičius (curators Jonas Gasiūnas and Brigita Gelžinytė).
The exhibition will be open until November 19.

Performance for „Washing Machine” (Presented by MMLAB).

Evaldos Jans’s performance „No one will suspect you of complicity”!

Opening music by dj „dr. Lukas”.

Thursday, November 10, 6:00 p.m. The Small Hall of the Šiauliai State Drama Theater (Tilžės st. 155)

Dance troupe Nuepik’s performance „Nowhere but not here”.

Friday, November 25, 5:30 p.m. Šiauliai Art Gallery (Vilnius St. 245)

The exhibition „Jurgis Tarabilda” (presented by the gallery „Meno niša”).

Rimantas Milkint’s sculpture exhibition „Inserts”.

Sculptures by Rafal Piesliaks in public spaces (Presented by contemporary sculpture gallery AV17).

Opening DJ – Disko90.

The exhibitions will be open until December 17.

Saturday, December 10, 7 p.m. Šiauliai athletics arena (25 S. Daukanto st.)

International fashion design show VIRUS’MADA.

Performance „Up To This Point” by the contemporary circus troupe „Tagi Cirkas”.

Neringa Poškute’s conceptual jewelry performance.

Performances by drag queen artists Gena Marvin (Paris) and Alain Chicco.

Thursday, December 22, 5:00 p.m. Šiauliai Art Gallery (Vilnius St. 245)

Eglė Karpavičiūtė painting exhibition „Re-painted”.

Neringa Poškute’s conceptual jewelry exhibition.

Exhibition of Eglė Narbutaitė’s drawings „Shadow”.

Opening music by dj – „dr. Lukas”.

The exhibitions will run until 2023. January 21

Thursday, December 22, 6:30 p.m. Museum of Photography (Vilnius St. 140)

Jonas Stasel’s photography exhibition „Mask Balls” (Curators Liutauras Degėsis and Birutė Skaisgirienė).

Virginijus Kinčinaitis and Mindaugas Lukošaitis thematic exhibition „en + tropē”.

_ _ _

FROM CIRCUS TO ENTROPY

Finally, the concept of fashion has returned to the name of the contemporary art festival „Virus”. Since the first festival, the aim has been to combine things that are difficult to reconcile – concepts of contemporary art and fashion culture. The experiment was successful and for many years this connection has become a sign of the uniqueness of this festival.
However, the pandemic forced mass events to be abandoned and the big fashion show was temporarily off the program. This year, the festival expands and will present fashion and style issues in an extended program. On December 10, experimental, artistic fashion collections and drag queen subculture, performative jewelry, contemporary circus and catwalk performances will come together in the athletics arena. It will be a bright culminating event, but until then there will be room for the artistic imagination to run wild.
The first exhibition of the opening of the festival is dedicated to the study of the situation of contemporary painting. The exhibition is curated by the famous painter Jonas Gasiūnas, so quality and intrigue are guaranteed. The exhibition is dedicated to the memory of the tragic painter Jonas Jurciks. This will be an opportunity to experience not only the actualities of painting but also the dramatic aspects of creativity.
The festival will be diversified by contemporary dance and performance events, but exhibitions will dominate. It will be possible to experience the synesthesis of laconic art at the exhibitions of Jurgis Tarabilda and Rimantas Milkint. Both creators delicately feel the smallest shifts in colors and materials, so this exhibition duet of painting and sculpture will provide new experiences of minimalist aesthetics. The exhibition will be complemented by playful sculptures by Rafal Piesliaks in the public spaces of the city of Šiauliai.
The final event of the festival is characterized by an abundance of various exhibitions. These are Eglė Karpavičiūtė’s meta-painting reflections, Neringa Poškutė’s spatial expansion of jewelry art, Jonas Stasel’s photographic anthropology of the first beauty contests, the entropy aesthetics of Virginijus Kinčinaitis and Mindaugas Lukošaitis born from the connections between photography and drawing.
The festival’s exhibitions and events bring back the pre-pandemic diversity, plan unexpected connections and provoke new experiences. The variety of conceptual art, circus, fashion, photography and sculpture, performance and dance events and their unexpected interactions create a unique atmosphere of this festival.
This year, for the first time, the program is supplemented by a modern circus. This is how the main feature of the festival comes to light – to integrate all emerging innovations and to create joyful dialogues between art forms. It is the best antidote to autumn monotony and the darkness of war. – Virginijus Kinčinaitis.

Organizer Šiauliai Art Gallery

The festival is financed by Šiauliai City Municipality and the Lithuanian Culture Council

The main information partner is Lithuanian National Radio and Television

Partners and sponsors: news portal „Etaplius”, AB „Šiaulių bankas”, UAB „Laurema”, UAB „Gorila reklama”, MO museum, „The Rooster gallery”, „Meno niša” gallery, State Drama Theater of Šiauliai, Šiauliai athletics and wellness center, Nuepiko dance troupe

The author of the festival design is Marius Žalneravičius

Medijų meno festivalis „Enter‘19“

Šiaulių galerija — Thu, 20 May 2021 20:29:22 +0000

Medijų meno festivalis ENTER’19
Šiaulių dailės galerija, Vilniaus g. 245
gegužės 28 d. – rugsėjo 12 d.

gegužės 28 d. (penktadienis)

17.00 val. Festivalio atidarymas.
Elektroninės Rakauskaitės paroda „Vaikščiojimai sau iš paskos“.
Živilės Žvėrūnos, Jolitos Puleikytės, Luko Vigelio ir Mariaus Žalneravičiaus viešų erdvių projektas „Graphizmai“.
Vytauto Viržbicko skulptūra „Esminės klaidos kartojimas“.
Garso aplinka – dj Obcdn (Obsidian).
(Šiaulių dailės galerija, Vilniaus g. 245)

18.30 val. Malvinos Jelinskaitės fotografijų paroda „Pietrytinis pietryčių vėjas“.
Tomo Andrijausko ir Andriaus Grigalaičio paroda „Nefilmuota tikrovė. Miglos žemėlapiai“.
(Fotografijos muziejus, Vilniaus g. 140)

21.00 val. VDA TF studentų teminė paroda „Horizontų privatumas“.
(LDS Šiaulių skyriaus patalpos, Aušros al. 41)

Liepos 24 d. (šeštadienis)

18.00 val. Portugalų trupės šokio spektaklis „Coin Operated“ (režisieriai Jonas&Lander).
Pristato tarptautinis šokio festivalis „Naujasis Baltijos šokis“.
(Šiaulių dailės galerija, Vilniaus g. 245)

Rugpjūčio 27 d. (penktadienis)

20.00 val. MMLAB (Asociacija Meno ir mokslo laboratorija) rugpjūčio 27 d. 21 val. Prisikėlimo aikštės sienoje atidarys tris instaliacijas CARDIO, TECHNOTEOLOGIJA ir MULTIDIMESIJA.

Atidarymo metu vyks performatyvus įvykis „Analizuojant žvėrį”.

Apie Enter’19 festivalio renginius:

Nuo lazdos iki algoritminio judesio

Pandemijos skraistė neleidžia įsibėgėti. Todėl šiemet medijų meno festivalis„Enter’19“ sudarytas iš dviejų dalių. Jūsų laukia pavasariniai renginiai ir rudeninis finalas. Gegužės 28 d. pirmoji dalis atidaroma keturiomis parodomis. Šiaulių dailės galerijoje bus pristatyta Elektroninės Rakauskaitės paroda „Vaikščiojimai sau iš paskos“. Turėsime galimybę pasivaikščioti vienos iš garsiausių Lietuvos menininkių kūrybos labirintais. Maršrutas driekiasi nuo Lietuvos meno lauką šokiravusių drastiškų performansų iki garsiausių video meno kūrinių, nuo radikalių formos eksperimentų iki ironiškos refleksijos. Neatsitiktinai Rakauskaitė pirmą kartą atstovavo Lietuvą 1999 metų tarptautinėje Venecijos meno bienalėje. Jos kūriniuose – plaukai ir žiedlapiai, medus ir šokoladas, taukai ir jos kūnas. Visa materijos įvairovė pasitelkiama gilioms įžvalgoms, moterišku jautrumu persmelktai gyvenimo refleksijai. Šioje apžvalginėje parodoje šalia legendinių kūrinių bus ir naujienų. Rakauskaitė sugeba atrasti ryšius, kur jų nematome, prasmes, kur jų neturėtų būti. Šį kartą menininkė kūrybiniam dialogui kviečia garsų lazdų drožėją iš Kelmės Mečislovą Ežerskį. Kaip tai siejasi su medijų menu? Elektroninės Rakauskaitės vaizduotėje dera nesutaikomi dalykai. Ir jie veikia – taip medis tampa svarbiausia medija.
Atidarymo metu garsinę odisėją kurs dj Obcdn (Obsidian), o tai reiškia, kad rafinuota garso skulptūrų aplinka garantuota.
Kūrinių bus ir miesto erdvėse. Živilės Žvėrūnos, Jolitos Puleikytės, Luko Vigelio ir Mariaus Žalneravičiaus viešų erdvių projektas „Graphizmai“ tęsia galerijos plėtojamą invaziją į gatves. Ant sienų, tarpuvartėse įsikurs didžiuliai psichodelinės grafikos kūriniai. Tai labai privačių, „monitorinių“ menininkų regėjimų transformacija į ryškiaspalvius kitų planetų gyvenimus, kurie praeiviams primins apie vaizdinio galią ir jo įtaką sapnams.
Visi jau spėjo pamėgti šalia galerijos stovėjusią Vytauto Viržbicko skulptūrą „Esminė klaida“. Atidarymo proga ji bus atnaujinta ir pertapyta. Droną tramdantys berniukas ir katinas bus tie patys bet ir visiškai kiti.
„Enter“ festivalis plečia savo ribas ir kviečia į vilnietės Malvinos Jelinskaitės parodą „Pietrytinis pietryčių vėjas“ Fotografijos muziejuje. Malvina yra viena paslaptingiausių Lietuvos menininkų. Baigusi filosofijos ir menotyros studijas, ji laisvai audžia sudėtingus minties ir meno interpretacijų ornamentus. Tačiau kūrybiškai labiau reiškiasi kaip fotografė ir menininkė. Retai dalyvaudama parodose, Malvina slapukauja dvigubai – jos tirpstantys fotografiniai vaizdiniai kupini laukimo ir netikėtų nušvitimų, o ji pati retai dalinasi savo meniniais ieškojimais su publika. Todėl šios originalios asmenybės paroda fotografijos muziejuje labai laukiama dėl kelių priežasčių.
Pirma, Malvina šią parodą skiria savo gimtam Šiaulių miestui. Neatsitiktinai paroda vadinasi „Pietrytinis pietryčių vėjas“. Tai užuomina į gyvenimo skersvėjus Pietiniame rajone. Antra, tai netradicinė fotografijos paroda, greičiau, antigravitacinė šviesos virpėjimų kolekcija. Todėl ši ekspozicija kontrasto principu labai įdomiai suskambės muziejaus erdvėse. Trečia, turėsime galimybę pamatyti išplėstinės fotografijos meną, pasąmoninės optikos žaismą, kuris labai tinka medijų meno festivalio „Enter“ nuotaikai.
Taip pat Fotografijos muziejuje galėsime tyrinėti Tomo Andrijausko ir Andriaus Grigalaičio parodos „Nefilmuota tikrovė. Miglos žemėlapiai“ maršrutus. Jie klaidinti ir migloti. Tačiau labai dažnai, tai kas svetima ir baugina, greitai tampa artimiausia aplinka. Autoriai pateiks receptus, kaip tai padaryti.
LDS Šiaulių skyriaus patalpose bus eksponuojami VDA Telšių fakulteto studentų tekstiniai – vizualiniai intymios kasdienybės dienoraščiai. Kaip įkyri ir nepastebima buities detalė tampa universaliu simboliu? Kūriniai klausia ir atsako.
Liepos 24 d. portugalų trupės šokio spektaklis „Coin Operated“ (režisieriai Jonas&Lander) uždarys pirmą „Enter19“ festivalio dalį. Šį spektaklį pristato tarptautinis šokio festivalis „Naujasis Baltijos šokis“. Tačiau tai labiau šokio skulptūra, performansas, judesių fabrikas, galerijos erdvei pritaikyta gyva instaliacija. Ateikite ir pamatysite kaip galima suderinti kompozicinę simetriją ir beprotybę, algoritminį judesį ir jausmų gilumas.

Antroji festivalio „Enter19“ dalis prasidės rugpjūčio mėnesio pabaigoje, nes rudenėjančios prieblandos bus palankesnės šviesos instaliacijoms, ir tikėkimės, kad pandemija užleis vietą kūrybai ir bendravimui. Medijų meno festivalis Enter’19 kartu su MMLAB (Asociacija Meno ir mokslo laboratorija) rugpjūčio 27 d. 21 val. Prisikėlimo aikštės sienoje atidarys tris instaliacijas CARDIO, TECHNOTEOLOGIJA ir MULTIDIMESIJA. Meną ir techologijas sintezuojančios, kinetinės ir šviečiančios instaliacijos bus patalpintos stiklinėje aikštės sienos dalyje per visus tris aukštus. Atidarymo metu vyks performatyvus įvykis „Analizuojant žvėrį”. Jo metu aikštės erdvė taps mistine šiandienos šventykla. Paslaptingas rūkas įtrauks į šiandieninį ritualą, kuriame gali klaidžioti, atrasti, pasitikėti, klausti ir atsakyti. Stebėti arba įsitraukti. Galbūt ten sutiksi žvėrį. O gal žvėris esi tu pats? Performatyvus įvykis “Analizuojant žvėrį”- naujausias dviejų menininkų, Pauliaus Markevičiaus ir Barboros Šulniūtės, kolaboracijos kūrinys. Pasirodymas sukurtas remiantis kelionių aplink Lietuvą dokumentinėmis inspiracijomis, analizuojant žvėrį, jo aplinką ir prigimtinį ritualo poreikį. Kūrėjai aplankė Lietuvos gyvenvietes, patyrusias didžiausius demografinius pokyčius per pastaruosius 10 metų. Stebėjo, kokie “žvėrys” gyvena tose vietovėse. Taip pat, leidosi ieškoti ir tikrų žvėrių Lietuvos Nacionaliniuose parkuose. Kūrėjams buvo svarbu, kokie žvėrys ten gyvena, kaip keičiasi jų prisitaikymo ypatybės išlikti, kieno gyvenamos teritorijos, ar ištisos rūšys – nyksta. Šis įvykis tai tarpinė erdvė tarp spektaklio ir instaliacijos, kuomet, riba tarp stebinčiojo ir dalyvaujančio asimiliuosis ir išnyks, susiliedama bendrame erdvės laike, tarsi sulaužydama įprastus fizikos dėsnius. Kūrinio procese laiko linijinė tėkmė neegzistuoja. Tai – ritualui būdingas pojūtis, kuomet susikoncetruojama į tikslą, veiksmą, būseną, o visa kita skrieja aplink, tarsi būnant viesulo centre, kur sklando visiška ramybė, tačiau aplink – žemė maišosi su dangumi, objektais, daiktais, augalais, žmonėmis, gyvūnais…. . Darbas yra skirtas atkreipti dėmesį į tokią būseną ir paties ritualo prigimtinį poreikį žmogui. Žinoma, savo atvirumu erdvė gali išprovokuoti visai kitokius jausmus, kitokius ritualus, kiekvienam žiūrovui, tad džiaugsimės, jei tokių skirtingų ir individualių požiūrių, patirčių šis kuriamas įvykis suteiks. Ką vadiname žvėriškumu? Ar žmogus yra žvėris? Bet kokiu atveju, žmogų veda jausmas, alkis, troškimas, noras, siekis – žvėris.

Išsamesnė informacija apie rengiamas instaliacijas:

Instaliacija „Cardio“ – apie meno ir mokslo sankirtoje išryškėjantį dvilypumą ir dualumą, reprezentaciją ir interpretavimą. Nors vyrauja įsitikinimai, kad moksle interpretacijos daug nėra, o mene ji – dominuojanti, tačiau tai yra tik laike susikūrę stereotipiniai įvaizdžiai, kaip ir beveik visi su širdies tema susiję elementai. Meninio tyrimo metu kūrėjai atskleidė, kad medicinoje kardiologai dažnai taip pat interpretuoja širdies ydos sukeliamus echoskopu girdimus garsus, bandydami nuspėti kas su jos veikla ne taip. Muzikoje nuo viduramžių laikų trubadūrų kuriamos meilės dainos, kuriose tekstai, apdainuojantys širdies vienintelės damos paieškas, skausmą, riterių žygius, per šimtmečius besitęsiančius ir 7-8-9 dešimtmečių dainose iki pat šių laikų. Ir visa tai interpretuoja šį mistifikuotą jausmą – meilę, neva slypinčią gyvybiškai svarbiausiame organe žmogaus organizme. Kiek iškreipta ikonizacija širdies tema vyrauja ir tautosakoje, kai tuo tarpu mokslas bei filosofija drastiškai aiškiai atskiria protą nuo širdies. Netgi dominuojanti šiuolaikinėje vizualinėje komunikacijoje heart emoji (širdies ikonėlė) kildinama iš interpretuoto mistinio Senovės Graikijos laikų augalo lapų formos, kuris irgi iš tikrųjų neaišku nei kaip atrodė ir ar apskirtai egzistavo. Į instaliaciją įpinamos gėlės, kurios neatsiejamos nuo meilės – pirmas pasimatymas, vestuvės, vaiko gimimas, laidotuvės, visur nešamos gėlės, kaip simbolis – meilės išraiška. Medis yra vienas iš seniausių simbolių, žmogaus sveikatos būklės metafora. O iš visos augalijos: žolės, lapų, lajos – žiedų yra mažiausiai, tačiau būtent jie simbolizuoja meilės vaisių. „Cardio“ parodoje naudojamos medžių šaknys ir jos interpretuojamos kaip augalo širdis, iš kurios išaugs mistinė, galbūt net neegzistavusi gėlė „Silphium“, kaip kadaise išdygo senovės graikų dievų soduose. Tai bus Ikebanos kompozicijos, kurias apgaubia lietuviška pieva ir astrų žiedai. Lietuviška pieva šiuo metu yra tiesiog žydinti vaistinė, ypač gausu širdies ligoms gydyti augalų, o pagal Nemuno Meilės salos legendą iš pievų gėlių būdavo pinami vainikai, kuriuos su savo vardais ir žvakutėmis, naktį iš vienos salos pusės paleisdavo vyrai, o iš kitos moterys ir taip srovės pagalba jie būdavo suporuojami. Šiuo metu prasideda astrų žydėjimas, jie Senovės Graikijoje buvo laikomi meilės simboliu ir primindavo apie rudens pradžią. Išvertus iš graikų kalbos „asteri” reiškia “žvaigždė”. Pasakojama, kad tylią naktį galima išgirsti, kaip šie augalai kalbasi su žvaigždėmis. Šias temas atspindintis dvilypis mitinis meno ir mokslo tyrimas kviečia apjungti du artimus polius ir pažvelgti iš mokslo – į širdį: echoskopo garsų ir neegzistuojančio augalo mito įkvėptą neoninį širdies sodą.

Kūrėjai: Agnė Matulevičiūtė – kompozitorė, meno doktorantė, menininkė, kaip pagrindinę mediją pasirinkusi muziką, garso meną. Nuo 2014 metų aktyviai dalyvauja grupinėse parodose, meno bei šiuolaikinės muzikos festivaliuose, menininkų rezidencijose Lietuvoje bei užsienyje. Jos muzika parašyta kinui skamba tarptautiniu mastu. Kompozitorė yra sukūrusi muziką daugiau nei 20 spektaklių, yra muzikos festivalio “Muzika erdvėje” meno vadovė, 2019 metais tapo kompozitorių sąjungos nare. Pagrindinis menininkės tyrinėjamas objektas – užgarsis (kontekstai, konceptai bei diskursai, slypintys už garso medijos) bei jo pritaikymas komponuojant muzikinius ar garsinius kūrinius. Julius Kuršis – apšvietimo dizaineris, fotografas, 2020 m. LRKM Jaunojo kūrėjo premijos laureatas. Aktyviai kuria valstybiniuose ir nepriklausomuose šalies teatruose. Simona Vaškytė – floristė, si.MONA gėlių kambario įkūrėja. Su gėlėmis dirba jau 15 metų. Organizuoja įvairias dirbtuves ir gėlių komponavimo mokymus. Jos kūryboje atsispindi subtili natūralios gamtos – pievų, miškų, pamiškių- ir kultūrinių augalų dermė. Mokslo konsultantė – vaikų kardiologė Loriana Kilaitė.

Cardio: https://www.mmlaboratorija.lt/siauliai/cardio

Kaip toli žmogus gali nueiti siekdamas technologijų pagalba palengvinti savąjį likimą, savojo „kryžiaus nešimą”? „Technoteologija” yra algoritmas, būtinas norint suprasti žmonijos vaidmenį technologiniame amžiuje per Imago Dei matricą. Domėdamasi technologijomis, jų raida, naujausiais išradimais ir pažanga, kūrėja kvestionuoja, ką reiškia būti žmogumi. Transhumanizmas, tai yra tai, kas jau peržengta, kas už žmogaus ribų. O ar įmanoma taip paprastai apibrėžti žmogų? Tai daugybė sumanių bei išsilavinusių žmonių, mokslininkų ir filosofų, rašytojų ir menininkų bandė padaryti nuo amžių gūdumos. Ar mums pavyko? Ar įmanoma pasiekti kompromisą tarp mokslinio ir teologinio mąstymo? Vieni mato žmogų kaip bio-kompiuterį, o kiti, kaip sielą, esančią fiziniame kūne, kuriai dvasią suteikia Dievas. Aglajos Ray (Eglės Tamulytės) nuomone, mezgami dialogai tarp mokslininkų ir teologų yra itin reikalingi šiuo metu, kai stovime didelių pokyčių horizonte, keldami etinius ir moralinius klausimus apie morfologinę laisvę ir amžino viešpatavimo materialioje Žemėje galimybes peržengiant žmogaus fizines ribas.

Kūrėjai: Eglė Tamulytė (g. 1988) yra aktyvi menininkė, dirbanti ne tik Lietuvos, bet ir tarptautiniu mastu. Ji išgarsėjo naudodama kūrybinį pseudonimą Shaltmira. Nuo 2020m. jį pakeitė į Aglaja Ray. Jos kūrybinę veiklą apima tapybos, grafikos darbų, videomeno, performansų kūrimas. E.Tamulytės atliekami meniniai tyrimai pristatomi personalinėse ir grupinėse parodose, festivaliuose Europos šalyse bei JAV. Menininkė yra pristačiusi virš 50 personalinių ir grupinių parodų Vokietijoje, JAV, Olandijoje, Švedijoje, Graikijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, Serbijoje, Kolumbijoje ir kt. Menininkė yra baigusi Grafikos magistro studijas Vilniaus Dailės Akademijoje. Eglė Tamulytė yra prestižinės prestižinės Ary Stillman stipendijos laureatė. Po kūrybinių rezidencijų Londone, Los Andžele, Niujorke, Meksiko mieste ir Berlyne, šiuo metu Eglė reziduoja savo gimtajame Griškabūdyje, kur įkūrė savo meno studiją ir ne pelno siekiančią organizaciją „Gyvenimo mokykla” skirtą neformaliam jaunimo ugdymui. Mokslo konsultantė – Karolina Rybačiauskaitė yra filosofijos doktorantė Vilniaus universitete, taip pat baigusi dailės istorijos ir teorijos studijas Vilniaus dailės akademijoje. Tyrinėja žinojimo kūrimo politiką kritinio posthumanizmo ir naujųjų materializmų filosofijoje. Domisi šiuolaikinio meno praktikų strategijomis antropoceno keliamų iššūkių kontekste.

Technoteologija: https://www.mmlaboratorija.lt/siauliai/technoteologija

Instaliacija „Multidimensija”

Šviesa / poliesterio plėvelė

Ar tai yra tikra? Ar tai yra svarbu? Instaliacija veikia tarsi primityvusis kompiuteris. Stebint kuriamus atspindžių algoritmus – nyksta laikas. Grožis – žaidimo nugalėtojas. Tikrovė tampa kupina iliuzijos. Ar ji vis dar yra tikrovė?

Mūsų aplinka yra efektų rinkiniai. Tokios efektuotės pasireiškia įvairiomis formomis skirtingose gyvenimo plotmėse. Kaip mes pasirenkame, kuo tikėti kaip tikrumu?

Tikrieji šaltiniai ir objektai dažnai užgožiami atspindžių. Prarandant suvokimą, refleksijų įrankiai verčia jusles kurstyti pasitikėjimą ir tikėjimą naujuoju Atspindžių realumu.

Kūrėjas: Paulius Markevičius – laisvai samdomas teatro ir kino aktorius, režisierius, MMLAB meno vadovas.

Kuria spektaklius Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, Kauno nacionaliniame dramos teatre, teatre „Meno fortas“, Meno ir mokslo laboratorijoje, nepriklausomuose projektuose. Kūrėjo meninė raiška apima ne vien scenos menus, bet ir tarpsidciplininius projektus.

Paulius Markevičius 2018 m. apdovanotas LRKM Jaunojo kūrėjo premija, 2020 – Auksinio scenos kryžiaus laureatas.

Multidimensija: https://www.mmlaboratorija.lt/siauliai/multidimensija

Šokio spektaklis: „Atsiskaitymas tik grynais“ Jonas & Lander (Portugalija)

Vieni laukiamiausių šių metų festivalio dalyvių pasirodys ir Šiauliuose – portugalų duetas Jonas & Lander liepos 24 d. įsilies į medijų meno festivalio „Enter“ programą. 2017-aisiais Vilniaus publiką sužavėję šokio menininkai į Lietuvą sugrįžta su kūriniu „Atsiskaitymas tik grynais“ – netradicinėms erdvėms sukurta performanso instaliacija, kurioje su auditorija užmezgamas tiesioginis dialogas. Kad instaliacija virstų performansu, žiūrovai kviečiami įmesti 1 euro monetas į tarpelį tarp dviejų arklių, ant kurių nejudėdami sėdi Jonas ir Lander. Tą akimirką, kai įvyksta kontaktas tarp arklio ir monetos, instaliacija baigiasi, ir prasideda pasirodymas. Priklausomai nuo to, kaip vystosi ryšys su žiūrovais, tęsiasi ir pats performansas.

Jonas Lopes ir Lander Patrick – vieni įdomiausių Europoje kuriančių šokio menininkų, kartu pradėję dirbti prieš dešimtmetį. Šie kūrėjai – išskirtinės asmenybės, kurioms kartu teko patirti ne vieną nuotykį ir kontrastų pilnus gyvenimo išbandymus. Duetui teko pagyventi ir kemperyje drauge su katinu, ir prabangioje viloje su augintiniu paršeliu. Šokis – ne vienintelis šių menininkų talentas, jų spektaklius dažnai lydi ir gyvai atliekama muzika.

„Šiaulių dailės galerija ir jos komandos organizuojamas festivalis „Enter“ jau nuo seno deklaruoja meilę šiuolaikiniam šokiui, todėl nenuostabu, kad vienas iš festivalio „Naujasis Baltijos šokis“ projektų atvyksta būtent į Šiaulius. Dueto Jonas & Lander spektaklis „Atsiskaitymas tik grynais“ nuostabiai atliepia abiejų festivalių publikos skonį ir fantastiškai tinka galerijos erdvėms. Labai kviečiu apsilankyti ir patirtį šokio grožį dar viena, nematyta forma,“ – partneryste džiaugiasi festivalio „Naujasis Baltijos šokis“ vadovė Gintarė Masteikaitė.

Daugiau apie spektaklį:

„Atsiskaitymas tik grynais“
Jonas & Lander (Portugalija)

Meniniai sprendimai, choreografija ir interpretacija: Jonas Lopes ir Lander Patrick
Techninė pagalba: Joana Mário
Garso dizainas: Lander Patrick
Kostiumų dizainas: Jonas Lopes
Vadyba ir prodiusavimas: Patrícia Soares
Prodiuseris: Sinistra Associação Cultural
Produkcijos partneriai: BoCa Šiuolaikinių menų bienalė
Parama menininkų rezidencijai: O Espaço do Tempo, National Coach Museum

Trukmė: 30–40 min.
Premjera: 2019 m.

Spektaklį pristato festivalis „Naujasis Baltijos šokis“

Jonas ir Lander vienas kito vaizduotę kursto jau nuo 2011 m., kada ir prasidėjo jų bendradarbiavimas. Menininkai išgarsėjo su „Cascas d‘Ovo“ – projektu, nuvedusiu juos į skirtingas šalis ir tarptautines erdves. 2014 ir 2017 m. jie įvertinti kaip „Aerowaves Priority Company“ titulo laimėtojai. 2018 m. menininkai ėmėsi intensyvaus darbo su performansu „Lento e Largo“, prodiusuotu kartu su Rede 5 Sentidos, Teatro do Bairro Alto ir Teatro Freiburg (AL), ir nominuotu SPA kaip geriausia 2019 m. choreografija.

Pasirodymas „Atsiskaitymas tik grynais“ vyks Šiaulių dailės galerijoje, bilietus įsigyti galima galerijos kasoje.
Bilieto kaina 5 Eur, 3 Eur (moksleiviams, studentams, pensininkams,
neįgaliesiems)

Elektroninės Rakauskaitės paroda „Vaikščiojimai sau iš paskos“

Autorė apie parodą:

“Kiekvienas tapytojas žino, kad laiku nesustojus galima nepataisomai sugadinti ir- ar nuvarginti tapinį. Aštuntame dešimtmetyje artėjant tapybos studijų tuometiniame dailės institute pabaigai įkvėpta daugiasluoksnių
aptrupėjusių Vilniaus senamiesčio sienų buvau pradėjusi dreifuoti mentele glaistomų aliejinių dažų paviršiuose. Gramdžiau, anglų kalba raižiau- iki graffiti era LT- (ne)atsitiktinius užrašus, klijavau ir “tirpinau” popierinių skelbimų likučius… Kuo labiau nuvargintas ir sugadintas paviršius- tuo įtikinamiau. Šių dienų tokios tapybos atitikmuo (mega skalėje) galėtų būti vėlyvoji A. Richterio spalvinė abstrakcija.
“Practice makes perfect” ir “nekartoti to, kas jau yra padaryta”- jei likimas į Lietuvą nebūtų atskraidinęs Kęs. Zapkaus, turbūt būčiau “amžiams pastrigusi” tapybos žanre…
Skausmingas baigiamojo “Hommage a’ Monet” (“Net nepradėta tapyti”) darbo nuvertinimas kuriam laikui atgrasė nuo vaizduojamojo meno konteksto – to laikotarpio alternatyva užsimiršimui – Fashion asamblėjos Jūrmaloje ir Rygoje. Rūbų dizainerio ir vaikščiojimo ant podiumo patirtis suteikė kūrybiškos kergimo drąsos konstruojant konceptualius plaukuočio, marškinėlių iš džiovintų jazminų žiedlapių objektus, netrukus tapusius pirmos personalinės parodos ŠMC turiniu (1995 m.). Išlieti iš juodo šokolado nukryžiuotieji, ant “gegutės ašarėlių” smilgų kilimėliui suvertos ir sudžiovintos žemuogės – instaliacijos, devintame dešimtmetyje atvėrė ir rezidencijų užsienyje duris. “Vaikščiojimai sau iš paskos”- kūrybos revizijos rezultatas. Projekte pristatomi perdirbiniai, adptacijos ir kelios šviežios realizacijos. Galerijos prieangyje žiūrovą pasitinkantis “Šlovė palauks” (2020 m.) lauro lapų aromatase – kūniška “pasiekimais” vertinamos kūrybos skonio išraiška. Gigantomaniška Medlievos krūmo šakų šluota – provokuojančiame įveiksminimo laukimo režime. Pirmo galerijos aukšto ekspozicijoje pristatomas video “Taukuose” 1998 metais nufilmuotas Vokietijoje, Akademie Schloss Solitude. Šis darbas rodomas pirmą kartą – NDG nuolatinėje ekspozicijoje, kur galima pamatyti kitą “Taukuose” video versiją, filmuotą trimis kameromis. Vaizdinė inspiracija, kūrinio prototipas – Vilendorfo Venera.
2021 m. video apie lazdų drožėją Mečislovą Ežerskį iš Kelmės turi du man labai svarbius aspektus: sutapimo – bendrapavardis Modestas Ežerskis – antrame galerijos aukšte eksponuojamų “Vilniaus Benamiai” (2000 m.) fotografijų serijos bendraautorius, ir… atpažinimo,- niekada nesutikto mano mamos tėvo, raišumą ramsčiusio lazda dėl vaikystėje patirtos nesėkmingos dubens kaulo operacijos… Eksponuojamų lazdų skaičius – 27, nėra atsitiktinis, būdamas 27 – erių po darbe patirtos traumos Mečislovas sugrįžo iš komos gyventi stebuklinį gyvenimą…
Antrame galerijos aukšte medžio drožinių seriją tęsia koplytėlė su atšviežinta “Rūpintojėlis” video versija. Objektas specialiai kurtas pirmai ŠMC medijų parodai “Sutemos”, 1998 m.
Balto audinio raukinys – siuvinys “Joanai Arkietei” (1995m.), taip pat teminis kūrinys, sumanytas tokiu pat pavadinimu parodai Vilniaus ŠMC. Parodos ypatumas – dalyvės vien moterys. Kūrinys pirmą kartą įveiksminamas Šiauliuose, 2021 m. Po daugiau nei dvidešimt metų realizuota ankstyvajame kūrybos etape sumanyta “Pilnavidurė klausykla” (2020 m.).
“Mano Amerika” video nufilmuotas Čikagos priemiestyje 2003 metais, viešint pas seserį. Nei viena jos pažįstama nenorėjo būti identifikuota užsiimanti (emigrantų aplinkoje gėdinga) žemos kvalifikacijos veikla, tad teko porai mėnesių įsidarbinti pačiai. Rake. NFT. (2021 m.) Veliūro šukavimo inspiracija – Rakė – pavardės trumpinys (rake, anglų k.- grėblys, įrankis, naudojamas vagoti japonišką Zen sodą) ir Šiaulių dailės galerijos logotipas. Jei prisilietus paliksite įspaudą – ženklą fiksuokite, įkelkite į internetą – tapsite prieigos prie kūrinio kūrėju. NFT technologija tokia nauja ir taip pat neapčiuopiama, kaip ir užtempto ant porėmio audinio tekstūros kismas, išliekamąją vertę įgaunantis tik kaip skaitmeninis menas. “Sugadinote ar nuvarginote”- paglostykite “paplaukiui”;)”

Elektroninė Rakauskaitė.
Šiauliai, 2021 m. gegužės 28 d.

Festivalio rėmėjai:
Šiaulių miesto savivaldybė
Lietuvos kultūros taryba

Partneriai:
Fotografijos muziejus
LDS Šiaulių dailininkų organizacija
Lietuvos šokio informacijos centras
VDA Telšių fakultetas

Rengėjas:
Šiaulių dailės galerija

Festivalio dizaino autorius Marius Žalneravičius