2023 m. lapkričio 3 d., penktadienį, 17.30 val. Šiaulių dailės galerijoje atidaroma Kaido Ole (EE) ir Jono Gasiūno (LT) tapybos paroda „I Maestri del Macabro“ („Pamėklių meistrai“). Parodos koordinatorė – Brigita Gelžinytė.
Parodos atidarymo performansų programa: B. Rudys „Magenta PantALone“, R. ir A. Uogintai „Paprasta istorija“, G. Gascevičius „Hiper Super Liuks“, R. Stonkutė ir S. Woozy „Gaüsos“.
Vakaro DJ – Į_DUBA.
Paroda veiks iki 2023 m. lapkričio 25 d.
Gersiu už jus lėtai
Pigų raudoną vyną
Ar žinai kad žinai ką žinai
Apie tolimą mūsų žemyną.
(L. Jakimavičius)
„I Maestri del Colore“ – gerai žinoma meno žurnalų serija, 1963–1967 m. masiškai leista Italijoje ekonominio pakilimo metais. Šis nedidelis kassavaitinis žurnalas, parduodamas kone kiekviename kioske, buvo skirtas aiškiai ir glaustai pristatyti svarbiausias tapybos istorijos figūras ir judėjimus. Tai didžiulės sėkmės susilaukęs projektas, greitai tapęs kultūriniu ir socialiniu reiškiniu, formuojančiu visuomenės meno vartojimo įpročius. Panašiai kaip sovietmečiu Lietuvoje graibstyta knygų serija „Pasaulinės literatūros biblioteka“, šie leidiniai netruko įgyti ir simbolinės vertės, reprezentuojančios priklausymą tam tikram socialiniam sluoksniui.
„I Maestri del Macabro“ (arba kitaip – „Pamėklių meistrai“) – tai parodoje pristatomas neegzistuojantis šios serijos tęsinys, sukurtas 2020–2023 metais. Joje du menininkai, niekada neatsidūrę minėtos istorijos puslapiuose, bet neabejotinai patys joje brendę, pasitelkia skaudžią ironiją ir savirefleksiją mėgindami permąstyti meno „vartojimo“ įpročius, institucionalizuoto meno kanonus, o galiausiai ir savo pačių tragikomišką pamėkliškumą.
Kaido Ole‘s ir Jono Gasiūno tandemas bendroje parodoje išbando save jau ketvirtą kartą. Net ir būdami visiškai skirtingos raiškos menininkai, jie kaskart susitinka ten, kur natūra ima nebeatpažinti pati savęs, kur atsiranda sąmoningo blefo būtinybė, kur bet koks autentiškumo pėdsakas demaskuoja pats save, kur forma, stilius ir žanras nebeleidžia pasitikėti. Ole‘s darbams būdingas konceptualiai perdirbtas, kompiuterinę grafiką primenantis natūralizmas, iki beprotiško tikslumo išgryninti daiktiški potėpiai ir monumentalūs formatai. Visa tai paradoksaliai kontrastuoja su paveiksluose kuriama auto-simuliacija, tarsi siūlant košmarišką Guliverio kelionių parafrazę. Čia nykštukas Kaido, atsistojęs ant milžino Ole‘s iriasi į nežinomą ateitį, tuo tarpu Gasiūno milžinas „Pabėgėlis“ jau net nebežino, kur esąs. Pastarojo darbuose šią makabrišką jauseną išduoda pastanga savaip išardyti klasikinės koloristinės tapybos hierarchiją: abstraktus, amžinai besisklaidantis juodas dūmas čia lieka vienintelis siužetą kuriantis personažas, vienintelis medžiagiškumo pėdsakas, tiek pat slepiantis tuštumą, kiek ją išjuokiantis. Kita vertus, tai ir ištatuiruotas paveikslo kūnas, ritualinis įdagas, bandymas atsisveikinti, ir – svarbiausia – pats tikriausias įrodymas, jog vaiduokliai egzistuoja. Artėdami prie kone sakralaus absurdo būsenos, šių menininkų darbai išryškina tą pilkąją zoną, kurioje atsiduriame nuolat derėdamiesi su tikrove – tarp atsidavimo ir ciniško neigimo, tarp naivaus optimizmo ir aiškaus pralaimėjimo. Šitaip šis pamėklių meistrų suokalbis įsirašo į savo pamėklišką istoriją, tik jau nebeklausdamas, ką reiškia būti periferijoje arba, Gombrowicziaus žodžiais tariant, būti ne visai – ne visai tapytoju, ne visai koloristų, ne visai europiečiu, ne visai žmogumi (?). Nes, kaip jis pats rašo, „man rūpėjo nei daugiau, nei mažiau, o tik formą turintį žmogų paversti formą kuriančiu žmogumi“.
Paroda yra šiuolaikinio meno ir mados festivalio „VIRUS’28“ dalis.
Festivalį finansuoja – Šiaulių miesto savivaldybė ir Lietuvos kultūros taryba
Organizatorė – Šiaulių dailės galerija
Pagrindinis informacinis partneris – Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija
Partneriai ir rėmėjai: naujienų portalas „Etaplius“, AB „Šiaulių bankas“, UAB „Laurema“, UAB „Gorila reklama“, AB „Vilniaus Pergalė, „Soya Asia“, KĮ „Polifonija“, Valstybinis Šiaulių dramos teatras, Šiaulių Didždvario gimnazija, Šiaulių lengvosios atletikos ir sveikatingumo centras, MO muziejus, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Šiaulių valstybinė kolegija, Šiaulių technologijų mokymo centras, šokio trupė „NUEPIKO“, Vilniaus dailės akademija, Vilniaus dizaino kolegija, Krokuvos meno mokyklos, Krokuvos mados savaitė, Estijos dailės akademija, Latvijos dailės akademija, UAB „Virginijus ir Ko“, Šiaulių „Dagilėlio“ dainavimo mokykla, Lvivo mados savaitė, Šiaulių „Aušros“ muziejus, dizaino namai „Wapsva“, Šiaulių kultūros centras
Festivalio dizaino autorius – Marius Žalneravičius
On 2023 November 3, at 17.30 PM, in the Šiauliai Art Gallery, the painting exhibition “I Maestri del Macabro” (“Masters of Wonders”) by Kaido Ole (EE) and Jonas Gasiūnas (LT) is open. Exhibition coordinator – Brigita Gelžinytė.
Exhibition opening performance program: B. Rudys “Magenta PantALone”, R. and A. Uogintai “Simple story”, G. Gascevičius “Hiper Super Liuks”, R. Stonkutė and S. Woozy “Gaüsos”.
Evening DJ – Į_DUBA.
The exhibition will run until 2023 November 25.
I’ll be slowly drinking for you
cheap red wine
Do you know that you know what you know
of our distant mainland.
(L. Jakimavičius)
“I Maestri del Colore” (or “Masters of Colors”) – a well-known series of art magazines, 1963-1967 mass-produced in Italy during the economic boom. This small weekly magazine, sold at almost every newsstand, was designed to present the most important figures and movements of the history of painting in a clear and concise manner. It was a hugely successful project that quickly turned into a cultural and social phenomenon shaping the art consumption of the mass public. Similar to the effect of what during the Soviet era was caused by a well-known book-series “World Literature Library” in Lithuania, collecting these art magazines soon acquired a symbolic value of belonging to a certain social class.
“I Maestri del Macabro” is a non-existent continuation of this series, created in 2020–2023, and presented in this exhibition. Two artists, who never appeared in the aforementioned series, although certainly matured in its context, use painful irony and self-reflection to question our habits of art’s “consumption”, institutionalized art conventions, and finally, their own tragicomic spectral existence.
Kaido Ole and Jonas Gasiūnas’ tandem is testing itself for the fourth time in the joint exhibition. Even though they are artists of completely different styles and expressions, every now and then they meet where nature no longer recognizes itself, where the necessity of a conscious bluff arises, where any trace of authenticity is immediately denounced, where no form, style and genre can be trusted. Ole’s works can be characterized by a conceptually reinterpreted naturalism echoing computer graphics, his material strokes are refined to an insane precision, figures almost always appearing in monumental formats. All this paradoxically contrasts with the self-simulation presented in the paintings, as if they were offering a macabre paraphrase of Gulliver’s Travels. Here, the dwarf Kaido, standing on the giant Ole, is descending into an unknown future. While the giant in Gasiūnas’ “Refugee” doesn’t even know where he is. In Gasiūnas’ paintings, we can sense that macabric feeling in his peculiar effort to deconstruct the hierarchy of classical colourist painting tradition: the abstract, ephemeral, forever dispersing black smoke becomes the only character narrating the plot, the only trace of materiality, hiding emptiness as much as ridiculing it. On the other hand, it is also the tattooed body of the painting, a ritual imprint, an attempt to take leave, and – most importantly – the most obvious proof that ghosts really exist. Reaching the state of almost sacred absurdity, the works of these artists find themselves in that grey zone in which we constantly negotiate with reality – between devotion and cynical denial, between naive optimism and clear defeat. In this way, the conspiracy of these masters of the macabre writes its own macabre history, yet no longer asking, what does it mean to be on the periphery or, in Gombrowicz’s words, to be “not quite” someone – not quite a painter, not quite a colourist, not quite a European, not quite a human-being (?). For, as he puts it, “it was a matter of no less than exchanging a man who had form for a man who produces form”.
The exhibition is part of the contemporary art and fashion festival VIRUS’28.
The festival is financed by Šiauliai City Municipality and the Lithuanian council for culture
Organizer – Šiauliai Art Gallery
The main information partner is Lithuanian National Radio and Television
Partners and sponsors: news portal “Etaplius”, AB “Šiaulių bankas”, UAB “Laurema”, UAB “Gorila reklama”, AB “Vilniaus Pergalė”, “Soya Asia”, KĮ “Polifonija”, State Drama Theater of Šiaulių, Šiaulių Didždvaris Gymnasium , Šiauliai Athletics and Wellness Center, MO Museum, Lithuanian National Art Museum, Šiauliai State College, Šiauliai Technology Training Center, dance troupe “NUEPIKO”, Vilnius Academy of Arts, Vilnius College of Design, Krakow Art School, Krakow Fashion Week, Estonian Academy of Arts, Latvian Academy of Arts, UAB “Virginijus ir Ko”, Šiauliai “Dagilėlis” Singing School, Lviv Fashion Week, Siauliai “Aušros” Museum, design house „Wapswa“, Siauliai Culture Centre
The author of the festival design is Marius Žalneravičius
