VIRUS ATIDARYMASLapkričio 5 d., penktadienį, 17.00 val.
(Šiaulių dailės galerija, Vilniaus g. 245)
VIRUS ŠOKISLapkričio 11 d., ketvirtadienį, 18.30 val.
https://bit.ly/3nyA9Ac(Valstybinis Šiaulių dramos teatras, Tilžės g. 155)
VIRUS PERFORMANSASLapkričio 20 d., šeštadienį, 18.30 val.
(Šiaulių dailės galerija, Vilniaus g. 245)
VIRUS MENASLapkričio 26 d., penktadienį, 17.00 val.
(Šiaulių dailės galerija, Vilniaus g. 245)
VIRUS ŠOKISGruodžio 2 d., ketvirtadienį, 18.30 val.
(Šiaulių dailės galerija, Vilniaus g. 245)
VIRUS TEATRASGruodžio 19 d., sekmadienį, 18.00 val.
https://bit.ly/3EpsvyQ(Valstybinio Šiaulių dramos teatro Mažoji salė, Tilžės g. 155)
Organizatorė – Šiaulių dailės galerija
Pagrindinis informacinis partneris – Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija
Partneriai ir rėmėjai: naujienų portalas „Etaplius“, AB „Šiaulių bankas”, UAB „Laurema”, UAB „Gorila reklama”, MO muziejus, Valstybinis Šiaulių dramos teatras
Festivalio dizaino autorius – Marius Žalneravičius
https://bit.ly/2XPUesQ Šiemet šiuolaikinio meno festivalis „Virus‘26“ pristatys dvi monumentalias Mato Janušonio ir Mariaus Puskunigio skulptūras, kurios įsikurs miesto centre. Kostiumo meno elementai išliks spalvinguose ir provokuojančiuose Edvino Mikulskio ir Armos Aghartos performansuose. Kauniečiai teminėje parodoje pristatys atsakingai puoselėjamos aukščiausios kokybės tapybos tradiciją. MO muziejus aplankys Šiaulius su kultinės parodos „90-ųjų DNR“ versija. „Auros“ šokio teatras ne tik šoka! Pamatysime šokėjus kostiuminio performanso judesyje, o šio kolektyvo spektaklis „Deginantis trintis“ vėl gražins mus į ribinių kūno plastikos galimybių grožį. Austro Alexo Franzo Zehetbauerio performansas skelbs Vienos meno bendruomenės ir Šiaulių dailės galerijos bendradarbiavimo pradžią. Tikime, kad šio menininko pastangos maksimalizuoti keisčiausių garsų prasmes sugražins mums akustinių performansų svarbos pajutimą. Pirmą kartą festivalyje dalyvaus „Kosmos Theatre“ su spektakliu „Kafka Insomnia“. Dabar pandeminiai Kafkos laikai, absurdo ir rezignacijos daug, pažinti šias būsenas būtina norint išsikapstyti į šviesą. O siekiant laisvės labai reikia pasitikėjimo, drąsos veikti. Būtent apie tai galvoti kvies ekspresyvus Vilmos Pitrimaitės šokio spektaklis „Tai ne tavo sapnas”. Nepaisant pandeminio viruso grimasų, menas nepraranda savo išskirtinių galių ir siūlo išeitis sutrikusioms sieloms. Todėl būkime kartu.
Tarp dviejų virusų
Šiuolaikinio meno festivaliui Virus atėjo pranašiški laikai. Tenka lenktyniauti su ne tik su naujausiomis mados ir meno tendencijomis, bet ir su planetą siaubiančiu covido virusu. Vienas virusas užkrečia žmonių vaizduotę laisvės ir grožio idėjomis, kitas stumia į nežinią ir mirtį. Todėl ir festivalio situacija dvilypė. Skelbdami meno galią turime skaitytis su viruso pavojais. Tai privertė jau antrus metus atsisakyti daug metų vykusio didžiojo madų renginio, tačiau atsirado naujovių. Buvo surengtos parodos viešose erdvėse, vyko gatvės performansai. Šiemet taip pat bus pristatytos dvi monumentalios Mato Janušonio ir Mariaus Puskunigio skulptūros miesto centre. Kostiumo meno elementai išliks spalvinguose ir provokuojančiuose Edvino Mikulskio ir Armos Aghartos performansuose. Kauniečiai teminėje parodoje pristatys atsakingai puoselėjamos aukščiausios kokybės tapybos tradiciją. MO muziejus aplankys Šiaulius su kultinės parodos „90-ųjų DNR“ versija. „Auros“ šokio teatras ne tik šoka, pamatysime šokėjus ir kostiuminio performanso judesyje. Tačiau šio kolektyvo spektaklis “Deginantis trintis” vėl gražins mus į ribinių kūno plastikos galimybių grožį. Austro Alexo Franzo Zehetbauerio performansas galerijoje reiškia Vienos meno bendruomenės ir galerijos bendradarbiavimo pradžią. Tikime, kad šio menininko pastangos maksimalizuoti keisčiausių garsų prasmes sugražins mums akustinių performansų svarbos pajutimą. Taip pat pirmą kartą festivalyje dalyvauja Kosmos Theatre“ su spektakliu “Kafka Insomnia”. Dabar pandeminiai Kafkos laikai, absurdo ir rezignacijos daug, pažinti šias būsenas būtina norint išsikapstyti į šviesą. O siekiant laisvės labai reikia pasitikėjimo, drąsos veikti. Būtent apie tai ekspresyvus Vilmos Pitrimaitės šokio spektaklis „Tai ne tavo sapnas”. Nepaisant pandeminio viruso grimasų, menas nepraranda savo išskirtinių galių ir siūlo išeitis sutrikusioms sieloms. Todėl būkime kartu.
Daugiau informacijos apie festivalio renginius
Teminė paroda „Tapyti ir tapti“. (kuratoriai Jovita Aukštikalnytė – Varkulevičienė ir Andrius Zakarauskas). Tapyba reikalauja kantrybės ir besąlygiško „atsidavimo“, jausmo ugdymo ir lavinimo. Tai leidžia tapytojui tapybos darbus paversti savo supratimo ar jausminės sistemos dalimi. Nustojęs tapyti, nebetapantis tapytojas turėtų jaustis tarsi netekęs pats savęs. Vis dėlto ne kiekvienas baigęs tapybos studijas tęsia savo tapytojo kelią. Parodos tikslas pristatyti VDA KF Tapybos katedros dėstytojus ir absolventus, kurie baigę tapybos studijas sėkmingai įsilieja į kultūrinį gyvenimą. Tapybos katedroje dirbantys tapytojai – Aušra Vaitkūnienė, Laima Drazdauskaitė, Pranas Griušys, Eimutis Markūnas, Aleksas Andriuškevičius, Andrius Zakarauskas, Petras Lincevičius, Povilas Ramanauskas, Sandra Kvilytė, Darius Rakauskas, Jovita Varkulevičienė – aktyviai kuriantys bei meniniame gyvenime dalyvaujantys menininkai ir tapytojai, todėl jų patirtis ir žinios tiesiogiai lemia studijuojančių tapybos įgūdžius ir motyvaciją. Parodoje bus pristatyti tapybos katedros absolventai: Agnė Jonkutė, Agnė Liškauskienė, Saulius Paliukas, Akvilė Linkevičienė, Rosanda Sorakaitė – Ramanauskienė, Milda Gailiūtė, Milan Prokeš, Raimonda Kielaitė, Medeinė Revuckaitė, Samanta Augutė, Indrė Mikašauskaitė, Lukas Kolmogorcevas. Šių tapytojų ir menininkų kūryba yra skirtinga ir įvairialypė, aprėpianti skirtingas raiškas bei turinius, tačiau susieta bendros patirties, vietos ir laiko saitais. Paroda „Tapyti ir tapti“ pasakoja tapybos santykį, mokytojų ir jų mokinių ryšį ir reprezentuoja Kauno meno mokyklos tradicijos raidą ir jos atgarsius šiuolaikiniame mene (Jovita Varkulevičienė)
Edvino Mikulskio performansas „Persona“. Edvinas Mikulskis – tarpdiscipliniškas jaunosios kartos menininkas, gyvenantis ir kuriantis Vilniuje. Jis yra įgijęs grafikos bakalauro ir tapybos magistro laipsnius Vilniaus dailės akademijoje, taip pat E. Mikulskis yra profesionalus pole-dance šokėjas bei grimo meistras. Virus festivalyje autorius pristato lyčių stereotipus laužantį performansą, kuriame apjungia šias meno šakas. E. Mikuslkio kūrybos temos žmogaus būties, identiteto klausimai; kūrėjo galios, meno kūrinio prasmės problematika.
Arma Agharta – psichodelinis garso performansas. Armos Aghartos garso performansai savyje talpina makabriškąjį, fantasmagoriškąjį, absurdiškąjį ir improvizacinį pradą. Impozantiška vaidyba juose įkūnija šiuolaikiškai traktuojamą teatrališką kaukės alegoriją. Pradedant kostiumais, baigiant sunkiai nuspėjamu ūmai besirandančių vaizdinių vodeviliu, scenoje hipnotiškai pasineriama į psichodelinius ritualus, valiūkišką neartikuliuotos glosolalijos žaismą. Stalo žaidimą primenantis redukuotas muzikos instrumentų orkestras, rodos, bet kada pratrūksiantis grėsmingu siautėjimu, tampa meistriškai įvaldytais žmogaus-orkestro barškučiais. Kerinčią atlikėjo charizmą sustiprina keliaujančio muzikanto provaizdis, koncertinių turų metu išgyvenamas kaip faktinė menininko biografijos tiesa. Arma Agharta yra surengęs daugiau nei 450 garso performansų įvairiose pasaulio šalyse. Aktyviai koncertuoja užsienyje, rengia turus skirtinguose žemynuose, dalyvauja tarptautiniuose eksperimentinės muzikos festivaliuose.
Mariaus Puskunigio viešų erdvių meno projekto pristatymas. Tai elegantiška, ažūrinė ir kinetinė metalo konstrukcijų skulptūra, kurios ritmikoje, detalių skaičiuje paslėpta Šiaulių miesto istorija, jos chronologiniai simboliai. Marius Puskunigis žinomas dizaineris, meninių projektų dalyvis, skulptūrinių objektų autorius. Jo kūryboje ryškus formų lakoniškumas, estetiškai išraiškinga kompozicijos visuma. Mariaus Puskunigio skulptūrinė kompozicija planuojama miesto centre, o po naujametinių švenčių bus įkurdinta ant postamento skverelyje prieš savivaladybę.
Kauno šokio teatro „Aura“ spektaklis „Deginanti trintis“. „Deginanti trintis“ – tai paralelinis mūsų pasaulio atspindys, kuriame laikas pailgėja ir peržengia įprastas ribas. Jame gyvena „Deginančios trinties“ būtybės – “šunyčiai” ir “trynėjai”, kurios geba formuoti figūras pasitelkdamos savo neįprastus kūnus. Kaip ir mes, šios būtybės apsėstos noru turėti kuo daugiau ir varžosi niekada nesibaigiančioje kovoje dėl teritorijos. Spektaklio choreografas Brandon Lagaert aktyviai bendradarbiauja su įvairaus profilio menininkais, pavyzdžiui, eksperimentuoja su kino menu Strasbūro teatre L’école de Théâtre Physique. Šokėjas-choreografas nuolatos gilina žinias ir įgūdžius įvairiose srityse įskaitant teatrą, šokį, kino meną, režisūrą ir ne tik, stengdamasis būti visapusišku menininku.
Audiovizualinis Alexo Franzo Zehetbauerio performansas „AyH” (Austrija). „AyH“ yra garsinė choreografija, sukurta vadovaujantis tapytojos ir mistikės Hilmos af Klint kūrybos metodais. Tai šokio ir akustinių paveikslų koncertas, kurį sukūrė muzikantai, bendradarbiaudami su Alexu Franzu Zehetbaueriu ir Christianu Schröderiu. Kartu jie sukurė garso vizualizacijas, kurios rodo polifoniją kaip eterinę ir apčiuopiamą sąvoką. Tarp iš pažiūros skirtingų elementų formuojasi ir aiški, ir nesuprantama kalba, kaip kažkas, ką jau senai žinai. Koncepcijos ir choreografijos autorius Aleksas Francas Zehetbaueris.
Apie parodą „MO ŠIAULIUOSE 90 – ŲJŲ DNR. Kultinės parodos fragmentai“. Pirmasis mūsų laisvės dešimtmetis buvo ne vien šalies, bet mūsų pačių naujų istorijų pradžia. Unifikuotą deficito visuomenę pakeitė vartojimo ideologiją išpažįstančios socialiai ir realiai spalvingos rūšys, kurių kiekviena kovojo dėl vietos po Saule. Stulbinanti naujovių gausa keitė santykius, o atsiradusios galimybės vertė mėginti ir rizikuoti. Lyg revoliucijos karnavale maišėsi apačios su viršūnėmis, keitėsi žmonių statusai, meną nokautavo kičas. Ši paroda – tai mūsų visų sunešti „archeologiniai“ atsiminimai apie neoficialų valstybės radimąsi, apie gimusią naują kultūrą. Tai ir atsakymai apie jos kilmę – ir apie tai, kodėl šiandien esame būtent šiame evoliucinės spiralės taške. Kaip laukiniai ir euforijos pilni 90-ieji pakeitė mus ir mūsų mąstymą? Šioje parodoje naujai ir interaktyviai pristatomas jau istorija tapęs Lietuvos 10 dešimtmetis – didelių lūžių ir pokyčių dešimtmetis, suformavęs mus. Paroda atskleis laiko(laikmečio) prieštaringumą – ir euforiją, ir transformacijos sudėtingumą, visuomenę valstybės kūrimosi pradžioje. Žvilgsnis į tai, kas esame mes. Susijungs menas, kultūra ir to meto kasdienybės istorijos. Šalia muzikos, mados, rinkos ir Gariūnų ekonomikos, užgimusios mafijos ir popkultūros atsiras šio laikotarpio MO kolekcija: videofilmai, instaliacijos, performansai, tapyba. Kuratoriai: Vaidas Jauniškis, Rimantas Kmita, Mantas Pelakauskas, Miglė Survilaitė, Aurimas Švedas, Tomas Vaiseta, Renata Valčik. Architektai: Renata Valčik, Joris Šykovas. Dizaineris: Liudas Parulskis
Kauno šokio teatro „Aura“ performansas “Atvirų širdžių iliuzija”
Kostiumų autorė Guda Koster (Nyderlandai) festivalio parodos atidarymą įplės šokėjams sukurtų kostiumų – skulptūrų paroda – performansu “Atvirų širdžių iliuzija”. Tai puikus pavyzdys, kaip galima sintezuoti šokio, skulptūros, peformanso menus viename įspūdingame kinetinių formų įvykyje.
Mato Janušonio viešų erdvių meno projekto “Elektrinis piemuo”pristatymas. Matas Janušonis aktyvus Lietuvos šiuolaikinio meno scenos dalyvis, novatoriškas menininkas, puikiai įvaldęs įvairias medžiagas, laisvai manipuliuojantis tradicine ikonografija ir naujausiomis meno idėjomis. Matas ne kartą dalyvavo Šiaulių dailės galerijos rengiamose projektuose. Šį kartą jis pėsčiųjų bulvare nutupdys grėsmingą metalinį paukštį, kuris vienu metu panašus į naikintuvą, abstrakčią skulptūrą ir ant savo snapo balansuojantį paukštį.
Vizualinių eksperimentų teatro „Kosmos Theatre“ spektaklis “Kafka Insomnia”. Kosmos Theatre – tai nepriklausomas vizualinių eksperimentų teatras, jungiantis klasikinius teatro formatus su šiuolaikiniais moksliniais ir technologiniais pasiekimais. Nuo teatro įkūrimo 2012 m., kūrybinė komanda aktyviai ieško naujų meninės raiškos formų. Apjungus jaunosios kartos menininkus ir sukūrus kūrybines platformas, kuriose integruotos edukacinės programos, pradėtos plėsti teatro ribos siekiant tapti šiuolaikinio meno eksperimentų centru Lietuvoje. Režisierius Žilvinas Vingelis; kompozitorius Andrius Šiurys; dizainerė Paulina Simutytė; vaizdo projektoriai Kornelijus Jaroševičius; aktoriai Gytis Laskovas, Balys Ivanauskas ir Paulina Simutytė; gyvai koncertuojantys muzikantai: saksofonas Danielius Pancerovas ir gitara Justinas Žilys.
Pitrimaitė. Šokio spektaklis „Tai ne tavo sapnas”. Šis performansas gimė saviizoliacijoje, eksperimentuojant su judesiu, garso efektų pedalu ir tekstais, varijuojančiais tarp laisvų asociacijų srauto, repo dainos žodžių ir politinių šūkių. Siūlydamas netikėtas maištininkės figūros interpretacijas, performansas kuria ir perteikia prieštaravimo ir pasipriešinimo varomosiose jėgose slypinčią teigiamą, kūrybinę energiją. Tai tarsi ritualas, kurio metu atlikėja iškviečia savo maištaujančias demones ar deives, veikiančias prieš esamą socialinę tvarką, normalumą. Tarsi veiksmas prieš rezignaciją ar bejėgiškumą, vienijantis ir įgalinantis jame dalyvaujančius. Vilma Pitrinaitė baigė prestižines profesionalias choreografijos studijas „CDC Toulouse“ ir „Ex.e.r.ce/CCN de Montpellier“ Prancūzijoje, studijavo režisūrą Strasbūro nacionalinio teatro konservatorijoje, dirbo šokėja ir aktore kompanijose La Zampa, Autremina, François Verret, Vincent Thomasset, Karim Bel Kacem, Dame de Pic, Diphtong, Philippe Grandrieux, Mossoux-Bonté.
