Festivalio atidaryme bus pristatyta intriguojanti D. Britanijos ir Šveicarijos meno akademijų auklėtinio Justino Vilučio fotografijų paroda „Metastasis Unit“. Šio talentingo jauno menininko kūryboje neįtikėtinais deriniais suskamba vargana buitis ir barokinė magija, saldus kičas ir intelektualus humoras.
Barokiniai snobiškos rezignacijos pamušalai
Šveicarijoje, Lozanoje gyvenančio jauno menininko fotografijos iš pirmo žvilgsnio primena fotografijų kratinį, daugelio iš mūsų kaupiamą savo Instagram‘o ar facebook‘o paskyrose. Kodėl tokie vaizdai mums neprimena klasikinio grožio kanonus atitinkančios fotografijos? Todėl. Kad mobiliais telefonais fotografuodami artimiausią aplinką ir savo kasdienybę mes nekuriame meno, apie jį negalvojame ir jo principai mums visiškai neįdomus. Mes kuriame vizualius dienoraščius, vizualius dialogus, vizualų mąstymą. Tai vaizdų srautas, kuris tik atsiradęs, jau kitą akimirką tampa nebesvarbus yra užmirštamas ir užleidžia vietą kitiems vaizdams. Kita vertus, taip atsiveria labai įdomūs, netikėti, visas estetikos taisykles apeinantys kadienybės, momentinių pojūčių, nuojautų, mikro įvykių vaizdų resursai. Ar tikrai jie tokie nemeniški? Justinas Vilutis pasitelkia šią mėgėjiško, nesamoningo fotografavimo, vizualaus kliedesio strategiją ir parodo mums, koks grožis, kokios įtaigios kompozicijos, kokios akinančios spalvos, faktūros slypi kasdienybėje ir blykstėmis žybsinčio, mėgėjiško fotografavimo praktikoje. Jo fotografijose galima atrasti ir Baroko vingius ir postmodernistinę melancholiją, aistringą masinės visuomenės kritiką ir snobišką rezignaciją. Svarbiausia, kad jis pakreipia fotografinio vaizdo raidą kita, neįprasta kryptimi ir taip pakelia uždangą dar tik bręstančiam fotografinio vaizdo galimybių antplūdžiui. Virginijaus Kinčinaičio tekstas.
