Liepos 13 d., ketvirtadienį, 17.30 val. Šiaulių dailės galerijoje atidaroma Ričardo Dailidės fotografijų paroda „Likimas…“.
Paroda veiks iki liepos 29 d.
Šiaulių fotografijos riteris, fotomenininkas, aktyvus pilietis Ričardas Dailidė – daugiabriaunė asmenybė, kuriai likimas lėmė išbandyti scenos meną, bet galiausiai jį pavergė fotografijos menas. Autorius sukūrė savito braižo fotografijų ciklų („Prarasto laiko labirintai“, „Lietuvos atgimimo kronika“ etc.), savo kūrybą pristatė personalinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje, dalyvavo grupinėse parodose.
Nuo Lietuvos Atgimimo pradžios R. Dailidė fiksavo Sąjūdžio kelią, kūrė žymių krašto ir pasaulio lietuvių portretus, fiksavo džiazo gyvenimą ne tik Lietuvoje, bet ir įvairiose pasaulio šalyse (Lenkija, JAV, Kuba, Latvija, Vokietija, Estija, Čekija etc.), kur eksponuoti jo fotografijų ciklai „Kryžių kalnas“, „Užgavėnės Kurtuvėnuose“, „Laikas eina per miestą“, „Langas į Kubą“, „Kolegos“, „Jazz“. Parodos ir darbai skirtingi, bet visus sieja fotomenininko pastangos ieškoti santykio su aplinka, žmogumi, apskritai sociumu. Autoriaus darbai iš džiazo gyvenimo išduoda buvusį muzikantą – žavi tų darbų vaizdo ritmika.
Ričardui fotografija yra kalba, atspindinti Gyvenimą, Laiką ir Žmogų tame kintančiame laike. Tik fotoaparato spragtelėjimas sustabdo tą laiką, kuris tą akimirką tampa istorija. Mįslingiausia, kad Ričardas kuo toliau, tuo daugiau save pagauna galvojantis, ką tas konkretus, kartais pažįstamas, bet dažniau visai nepažįstamas, žmogus veikia šiandien, po daugelio metų. Ar jis apskritai gyvas, koks jo likimas, kur tą jo užfiksuotą mergaitę, berniuką, jaunuolį nuvedė gyvenimo vingiai? Vadinasi, fotografija bėgant laikui tampa gyvenimu, jungiančiu nuotraukos objektą ir patį autorių.
Pristatoma R. Dailidės paroda „Likimas…“ ir yra originalios refleksijos apie lemtį, dalią, liktį, laimę. Sudėtingi klausimai ir dar sudėtingesni atsakymai. Kaip sakė rašytojas Jonas Biliūnas, likimo pirštas viską surašo gyvenimo knygon. Fotomenininkas Dailidė komentuoja savo kūrybą: „Man rūpėjo žmogaus likimas bet kurioje situacijoje ir jo santykis su žeme.“ Rašytinis žodis gali būti nepatikrinamas, o iš fotografijos nieko neištrinsi, nenutylėsi. Tai ypač ryšku Ričardo fotolakštuose, kur užfiksuoti Atgimimo metų įvykiai, šventės, mitingai. Nepaslėpsi nei emocijų, bendros tautos nuotaikos, lūkesčių. Kaip ir unikalus autoriaus žvilgsnio, kuris pastebi tai, kas iš pirmo akimirksnio nepamatoma, nepastebima, nesuvokiama.
Tai kas gi jis, Ričardas Dailidė, kokia jo gyvenimo ir kūrybos vizitinė kortelė, padedanti suvokti parodą „Likimas…“? Ir čia priminsiu M. K. Čiurlionio namuose Vilniuje pristatytoje R. Dailidės fotodokumentikos parodoje „Iš praeities atgimstantys… (1974–1994 m.)“ mano užsirašytus prof. Vytauto Landsbergio žodžius apie fotomenininką Ričardą: „Tikrasis metraštininkas‘‘. Šį kartą jis nenuspėjamo žmogaus likimo metraštininkas, gebantis įamžinti žmogaus „Aš“, istorijos ir laiko rato ženklus.
Ričardas neslepia, kad jis yra „žmogus iš praeities“. Gal todėl ir šioje parodoje pristatomi darbai atkeliavo iš neaprėpiamų autoriaus asmeninių archyvų. Publikuojamuose darbuose vyrauja detalė, galvojimas, koks užfiksuoto žmogaus likimas, kur gyvenimas įamžintąjį nuvedė, kaip jį paveikė socialinė aplinka, pasikeitusi politinė situacija ar dramatiškoji istorija. Ir visai nesvarbu, ar tas žmogus žinomas, atpažįstamas (kaip Popiežius Jonas Paulius II, Romas Kalanta, Leonidas Donskis, Žibuntas Mikšys, Martynas Gaubas), kartais autorius net specialiai pasirenka tokį komponavimo rakursą, kad matosi tik asmens nugara. Tai provokuoja metaforinį mąstymą, paslėptą mintį, kintantį suvokimą. Ričardas savo eksponuojamais darbais tarsi kviečia, provokuoja žiūrovą, vertintoją mąstyti apie Likimą, Gyvenimą, jame išpažįstamas vertybes, savo veiksmų, poelgių prasmę. Dailidės darbai, jo asmenybės skleidžiamos vertybės vis labiau stiprina mintį, kad autorių įvardyti tik kaip socialinės dokumentikos fiksuotoją, savojo amžiaus metraštininką, yra per siaura ir banalu. Šia paroda ilgametis Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys Ričardas Dailidė liudija, kad gyvenimas yra kažkas daugiau negu praeinanti kasdienybė. Lieka tai, kas nesibaigia – Dalia, Likimas, Lemtis, Liktis. Ir tai jau nebepriklauso tik nuo mūsų…
– Stasys Tumėnas
July 13, 5:30 p.m. the photo exhibition “Fate…” by Ričardas Dailidė opens in the Šiauliai art gallery.
The exhibition will be open until July 29.
Šiauliai’s knight of photography, photo artist, active citizen Ričardas Dailidė is a multi-faceted personality who was destined to try stage art, but in the end he was enslaved by the art of photography. The author created photo cycles of a unique style (“Labyrinths of Lost Time”, “Chronicle of Lithuanian Rebirth”, etc.), presented his work in personal exhibitions in Lithuania and abroad, participated in group exhibitions.
Since the beginning of the Lithuanian Revival, R. Dailidė recorded the Sąjūdis road, created portraits of famous Lithuanians from the region and the world, recorded the jazz life not only in Lithuania, but also in various countries of the world (Poland, USA, Cuba, Latvia, Germany, Estonia, Czech Republic, etc.), where his photo cycles “Mountain of Crosses”, “Užgavėnės Kurtuvėnai”, “Time passes through the city”, “Window to Cuba”, “Colleagues”, “Jazz” are exhibited. Exhibitions and works are different, but all of them are connected by the photographer’s efforts to find a relationship with the environment, people, society in general. The author’s works from the jazz life reveal the former musician – the visual rhythm of those works is fascinating.
For Richard, photography is a language that reflects Life, Time and Man in that changing time. Only the click of the camera stops that time, which in that moment becomes history. The most puzzling thing is that the further Richard goes, the more he finds himself wondering what this particular, sometimes familiar, but more often completely unfamiliar, person is doing today, many years later. Is he alive at all, what is his fate, where did the twists and turns of life take that girl, boy, young man he captured? Consequently, over time, photography becomes life, connecting the subject of the photo and the author himself.
R. Dailidė’s exhibition “Fate…” is presented and contains original reflections on destiny, fate, fate, happiness. Difficult questions and even more difficult answers. As the writer Jonas Biliūnas said, the finger of fate writes everything in the book of life. The photographer Dailidė comments on his work: “I was concerned about the fate of man in any situation and his relationship with the earth.” The written word can be unverified, and you will not erase anything from photography, you will not remain silent. This is especially evident in Richard’s photo sheets, where the events of the Revival year, celebrations, rallies are recorded. You won’t hide your emotions, the general mood of the nation, or your expectations. As well as the author’s unique gaze, which notices what is invisible, imperceptible, incomprehensible at first glance.
So who is he, Ričardas Dailidė, what is the calling card of his life and work, which helps to understand the exhibition “Fate…”? And here I will remind you of the notes I wrote in Prof. R. Dailidė’s photo-documentary exhibition “From the Past… (1974-1994)” presented at the house of M. K. Čiurlionis in Vilnius. Vytautas Landsbergis’ words about the photographer Ričardas: “True chronicler”. This time, he is a chronicler of unpredictable human destiny, able to capture the signs of human “I”, history and the wheel of time.
Richard does not hide that he is a “man from the past”. Maybe that’s why the works presented in this exhibition came from the author’s vast personal archives. The published works are dominated by detail, thinking about the fate of the captured person, where life took the immortal, how he was affected by the social environment, changed political situation or dramatic history. And it doesn’t matter if that person is famous or recognizable (such as Pope John Paul II, Romas Kalanta, Leonidas Donskis, Žibuntas Mikšys, Martynas Gaubas), sometimes the author even specially chooses such a composition angle that only the person’s back is visible. It provokes metaphorical thinking, hidden thought, shifting perception. With his exhibited works, Ričardas seems to invite and provoke the viewer, the evaluator to think about Fate, Life, the values he professes in it, the meaning of his actions and deeds. Carpenter’s works, the values spread by his personality increasingly strengthen the idea that naming the author only as a recorder of social documentation, a chronicler of his age, is too narrow and banal. With this exhibition, long-time member of the Lithuanian Union of Photographic Artists, Ričardas Dailidė, testifies that life is something more than passing everyday life. What remains is that which does not end – Fate, Destiny. And it no longer depends only on us…
– Stasys Tumėnas
Fot. Bad Monkey Studio
