2024 m. liepos 4 d., ketvirtadienį, 17.30 val. Šiaulių dailės galerijoje atidaroma Beno Alejūno tapybos paroda „Procesai“.
Paroda veiks iki liepos 27 d.
Benas Alejūnas – šiaulietis tapytojas, kuriantis ir gyvenantis šiame mieste. Nuo 2016 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Šiaulių universitete baigė bakalauro ir magistro tapybos studijas. Nuolat dalyvauja parodose, rengia plenerus, edukacijas vaikams ir suaugusiems. Savo įkurtoje tapybos studijoje dalinasi savo žiniomis su mokiniais.
APIE PARODĄ
Visus laiko trupinius nuo įvairių veiklų skiriu tapybai. Pastarųjų penkerių metų trupiniai sukrito į parodą „Procesai“. Kasdienybėje nepastebi, kaip bėga metai. O kai pastebi, supranti, kad aktyviu, savarankišku tapybos keliu jau keliaujama dešimt metų. Gal ir nedidelis laiko tarpas, bet išmargintas spiralių, kurios visada grąžina į pradžią arba persisloksniuoja. Tai tapybiniai procesai. Tai pasikartojančios paveikslų temos, arba nejučia persiklojančios viena per kitą, atitinkamais etapais. Tik su koncepciniais, tuo laikmečiu aktualiais niuansais, naujais veikėjais, personažais. Paveikslų tematikose visada išlieka vienišumas, beprotystė, mirtis, egsistencinės problemos, istorinių patirčių klaidos ir t.t. Tik iš tos dienos perspektyvos.
Parodą lydintis tekstas:
Labai skauda. Tai turėtų liautis, bet neišeina… Lyg patekus į užburtą ratą! Smaugia smaugia vis. Nesinori žiūrėti į veidrodį, nes gali būti per sunku. Ir nors suvokimas yra, jog viskas bus gerai, tačiau skausmas nemažėja…
Pasedėti, parukyti didžiajame vigvame ir taip susitaikyti su savim? Tik greičiau atvažiuok, tik greičiau! Supratau kaip skaudu išlydėti, ar būti išlydėtam, kai galvoje sukasi mintys „važiuok, greičiau važiuok. Nebegaliu, nors labai bijau sulaukti akimirkos kai autobusas pajudės!“. Nesibaigia vizijos. Tokie procesai galvoje. Jos tik dar atkakliau rodo savo ilgas nosis. Ir kaip kvaila. Juk žinau kaip beprotiškai myliu tą gyvenimą! Beprotystė. Amžinybė geriausia, tad kam jai grįžti? Gal todėl, kad taip reikia? Tokia kažkieno valia? Tokia kažkieno kažkokia? Velnias.
Kai mane pabaigs sudraskyti iš vidaus
– busiu niekas.
Kai padarysiu tai pats,
Tada jau tikrai būsiu aš.
Vienuma nenusakoma. Ir kaip taip gali būti? Juk yra žmogus, visai beveik šalia, beveik, beveik… Tai dėmė, dėmė kuri nenusivalo, trini trini ir nieko. Tik pasirodo trinti reikia ne stalą, o patį save! Savo suknistą sielą. Ir tas pyktis, kuris neleidžia net kvėpuoti. Lyg liestum varnalėšą ir to nesuprastum… Lyg pasiimtum atostogų ir sėdėtum atsisėdęs bukai spoksodamas į lubas. Ir kai sėdi ir žiūri tik į jas, jos supanašėja su tavim, tiesiog taip pasielgia… Tai skaudina. Labai. Tokia realybė. Lyg prarytum dantų krapštuką ir bandytum pasakyti „Sveiki“.
Atsikąsiu savo pusės pusę ir sumirksėsiu,
Kažkas atsilaužė mėnulio?
Ar tik užgęso ir susimąstė apsnūdęs?
Tai aš. Tai vis dar aš.
– Benas Alejūnas
_ _ _
Mieli lankytojai, dalyvaudami parodų atidarymuose, neprieštaraujate, kad jie gali būti filmuojami ar fotografuojami, o jų nuotraukos viešinamos Šiaulių dailės galerijojs internetinėje svetainėje, žiniasklaidoje ar socialiniuose tinkluose.
BENAS ALEJŪNAS PAINTING EXHIBITION “PROCESSES”
2024 July 4, 5:30 p.m. Benas Alejūnas painting exhibition “Processes” opens in Šiauliai art gallery.
The exhibition will be open until July 27.
Ben Alejūnas, painter from Šiauliai, born, raised, creates and lives in this city. Since 2016 Member of the Union of Lithuanian Artists. He completed his bachelor’s and master’s painting studies at Šiauliai University. He constantly participates in exhibitions, organizes plein airs, educations for children and adults in Šiauliai and elsewhere. Engages in pedagogical and educational activities. In the painting studio he founded, he paints and becomes a painter, and teaches it to others.
ABOUT THE EXHIBITION
<I devote all my time crumbs, from various activities, to painting. Those crumbs, from the last five years, fell into the exhibition Processes. In everyday life, you don’t notice how the years go by. And when you notice, you understand that the path of active, independent, painting has been covered for 10 years. It may be a small period of time, but it is dotted with spirals that always return to the beginning or go back and forth. These are painting processes. These are the recurring themes of the paintings, or unconsciously, overlapping each other, in appropriate stages. Only with conceptual nuances relevant at that time, new actors, characters. But loneliness, madness, death, existential problems, mistakes of historical experiences, etc. are always present in the themes of the paintings… Only from the perspective of that day.>
Text accompanying the exhibition:
Very hurt. It should stop, but it doesn’t… It’s like getting into a vicious circle! Strangles strangles all the time. You don’t want to look in the mirror because it might be too hard. And although the realization is that everything will be fine, the pain does not subside…
Sit down, smoke in the big wigwam and come to terms with yourself? Just come faster, just faster! I understood how painful it is to see off, or to be seen off, when the thoughts “go, go faster” are running through your head. I can’t anymore, although I’m very afraid to wait for the moment when the bus will move!” There is no end to the vision. Such processes in mind. They only show their long noses even more persistently. And how stupid. After all, I know how madly I love that life! Madness. Eternity is the best, so why return to it? Maybe because it is necessary? This is someone’s will? Is this someone’s kind? The devil.
When I’m done tearing me apart from the inside
– I will be nobody.
When I do it myself
Then it will definitely be me.
Oneness is indescribable. And how can that be? After all, there is a person, almost there, almost, almost… It’s a stain, a stain that doesn’t wash off, rubs rubs and nothing. It just turns out that you don’t need to rub the table, but yourself! His twisted soul. And that anger that doesn’t even allow you to breathe. Like touching a burdock root and not realizing it… Like taking a vacation and sitting there staring blankly at the ceiling. And when you sit and only look at them, they become like you, they just act like that… It hurts. Very much. That’s the reality. Like swallowing a toothpick and trying to say hello.
I’ll scratch the side of my half and blink
Someone broke the moon?
Did it just go off and think about it in a doze?
It’s me. It’s still me.
– Benas Alejūnas
_ _ _
Dear visitors, when participating in exhibition openings, you do not mind that they can be filmed or photographed, and their photos are published on the Šiauliai Art Gallery’s website, in the media or on social networks.
