2025 m. sausio 24 d., penktadienį, 17.00 val. Šiaulių dailės galerijoje atidaroma Arvydo Kmieliausko (Moškaus) (1966–1991) paroda „Kontaktinė veikla“.
Paroda veiks iki 2025 m. vasario 16 d.
IN MEMORIAM
Arvydas Kmieliauskas (Moškus) 1966–1991
Ir visiems, mus palikusiems, tiems, kas tyliai, o retkarčiais ir triukšmingai, kūrė mūsų miesto istoriją.
Kiekvienas laikmetis turi savo spalvą ir skonį, o istorija – lyg koks ryšio kabelis, susidedantis iš begalės tarpusavyje susipynusių gijų.
Kokie buvo 90-ieji? Tas nepaprastas, audringas laikas? Griūva siena, Berlynas apkabina Berlyną ir tampa vienu. Lenkijos solidarumo veidas – paprastas ūsuotas darbininkas iš laivų statyklos, dramaturgas (buvęs scenos darbininkas) Prahoje prišaukia pavasarį. Lietuva – Žalgiris, Roko maršas ir „Kaip mes žaidėme revoliuciją“. Tai metas, kai architektas užlipa ant scenos, o vėliau leidžia sau pratęsti absurdo performansą Maskvos televizijos studijoje, nuo ko visiems oficialiesiems galutinai nurauna stogus. Tai metas, kai poetai kuria įstatymus, net nekuria – svajoja, o profesorius, pasitelkęs samurajišką ryžtą, atsileidęs sau postringauja pačiame prieblandos bokšto centre. Žmonės savo dainomis tiesiog nupučia užliūliuotus neprietelių tankus tiesiai į Mėnulį. Tai pasakos, beribių lūkesčių, tikėjimo, naujos pradžios (gi viskas įmanoma!), tai amžinos jaunystės metas. Tai – laisvė, jaunystės laisvė, gyvybinga kaip pirmą dieną, kai prieš akis tik skaisti erdvė ir ilgai tramdytas džiaugsmas pačiam ją užpildyti.
O kas vyko čia, pas mus, Šiauliuose? Tarp yrančių super gamyklų, margųjų megztukų, prigrūstais iki stogo autobusais riedančių į rytus, laukinių vakarėlių, pirmųjų „BIX“ koncertų ir blausaus gatvių apšvietimo, kažkur ten, gal Rėkyvoj?
Ar pamenate „Kaštoną“? Kavinę, kurioje rinkdavosi dailės fakulteto studentai ir šiaip visokie nuplaukę veikėjai. Pirmos „neformalų-neformato“ parodos Višinskio bibliotekoje? Ar „Ne kėdė“ kultūrkės trečiame aukšte? Studija „Raus“, studija „Helijus“? Eksperimentinio kino festivalis Vilties g. palėpėje? O ir visus kitus, šokančius gyvenimą nakties paukščius, savo intensyvia vibracija drebinusius dangtį?
Kas prisimenate – Moškų?
Underground poetą odine striuke.
Kas jis buvo? Tapytojas be jokių formalių meno studijų? Gatvės vaikas, augęs ant Pietinio kiemų suoliukų, plačios dailininkų giminės ainis? „Bix‘ų poetas“, kaip jį pristato Nerius Pečiūra savo knygoje „Aš ir Atsuktuvas“? Filosofas, ieškojęs išminties begalinėse kalbose to meto Dramos teatro užkulisiuose? Paprastas „Elnio‘‘ darbininkas, legendų apie Taškentą pasakotojas? Mistikas, skaitęs šventraščius ir kėlęs rankas į dangų-lėktuvus?
Žmogus, kuris tris metus tapė savo mažame kambarėlyje – palaikė kontaktą.
Mano draugas, su kuriuo kartu kūrėme „PIP“ (post-industrial paradise) manifestą pučo Maskvoje metu.
Manifestas – P I P !!!!!! – „Jis myli visą pasaulį, palaiko kontaktą“!
Taip, esu kas pasirinksiu būti, ir dzin aplinkybės.
Maskvos pučą ir nupūtė vėjas (paskui neprietelių tankus).
Atėjo vakaras ir išaušo rytas, nauja diena.
Tada surengėme parodą – be plakatų, be autorių, be pavadinimų. Tik kūryba, gyvenimas ir nieko daugiau. O po to jis išėjo.
…
Praėjo 35 metai. Šiandien atsigręžęs į praeitį suvokiu, kaip visi šie nepaprasti įvykiai paženklino mano gyvenimą.
O ši paroda – tai dar vienas žvilgsnis į žmogų, kuriame įsikūnijo 90-ųjų dvasia, mano kartos – amžinos mūsų jaunystės – veidas.
– Ugnius Ratnikas
_ _ _
Parodos atidarymo renginys viešas, gali būti filmuojama ir fotografuojama. Dalyvaudami renginyje sutinkate būti matomi renginio nuotraukose, vaizdo įrašuose ir esate informuoti, kad šios nuotraukos, vaizdo įrašai gali būti skelbiami viešai.
In 2025 January 24, 5:00 p.m. The exhibition „Contact Activity” by Arvydas Kmieliauskas-Moškaus (1966–1991) opens in the Šiauliai Art Gallery.
The exhibition will run until 2025 February 16.
IN MEMORIAM
Arvydas Kmieliauskas-Moškus (1966–1991).
And to all those who left us, those who quietly, and occasionally noisily, created the history of our city.
Each era has its own color and flavor, and history is like a communication cable consisting of endless interwoven threads.
What were the 90s like? That extraordinary, tumultuous time? The wall falls, Berlin embraces Berlin and becomes one. The face of Polish solidarity is a simple mustachioed shipyard worker, playwright (former stagehand) in Prague calling for spring. Lithuania – basketboll team „Žalgiris”, festival „Rock march” and movie „How we played the revolution”.
This is the time when the architect takes the stage, and then allows himself to extend the absurd performance in the Moscow TV studio, which finally blows the roof off all the officials. It is a time when poets make laws, they don’t even create – they dream, and the professor, with the help of samurai determination, indulges himself in the very center of the twilight tower. The people blow the silenced enemy tanks straight to the moon with their songs. It is a time of fairy tales, boundless expectations, faith, new beginnings (everything is possible!), it is the time of eternal youth. This is freedom, the freedom of youth, as lively as the first day, when there is only a bright space in front of your eyes and the long-repressed joy of filling it yourself.
And what happened here, at our place in Šiauliai? Among collapsing super factories, colorful sweaters, crammed to the roof on buses heading east, wild parties, the first „BIX” concerts and dim street lighting, somewhere out there, maybe in Rėkyva?
Do you remember „Chestnut”? A cafe where students of the Faculty of Fine Arts and all kinds of famous characters used to gather. The first „informal-non-format” exhibition in Šiauliai county Povilas Višinskis public library? Or the exhibition „Not a chair” in Šiauliai Cultural Center? TV show „Raus”, „Helijus”? Experimental film festival in Vilties st. in the attic? And all the other dancing birds of the night, shaking the lid with their intense vibration?
Who remembers Moškus?
An underground poet in a leather jacket.
Who was he? A painter without any formal art studies? A street child who grew up on the benches of Southern courtyards, a scion of a wide family of artists? Bix’s poet, as presented by Nerius Pečiūra in his book „I and the Screwdriver”? A philosopher who searched for wisdom in the endless speeches behind the scenes of the Šiauliai State Drama Theater of that time? An ordinary „Elnias” factory worker, a teller of legends about Taškentas district? A mystic, who read the scriptures and raised his hands to the sky-planes? A man who painted in his little room for three years. My friend, with whom we created the „PIP” (post-industrial paradise) manifesto during the putsch in Moscow.
Manifesto – P I P!!!!!! – „He loves the whole world, keeps in touch”!
Yes, I am who I choose to be, no matter the circumstances.
The Moscow putsch was blown away by the wind (then enemy tanks).
Evening came and morning dawned. A new day has come.
Then we organized an exhibition – without posters, without authors, without titles. Only creativity, life and nothing else. And then he left.
…
35 years have passed. Looking back today, I realize how all these extraordinary events marked my life.
And this exhibition is another look at a person who embodied the spirit of the 90s, the face of my generation – our eternal youth.
– Ugnius Ratnikas
_ _ _
The opening event of the exhibition is open to the public, filming and photography can be done. By participating in the event, you agree to be seen in photos and videos of the event and are informed that these photos and videos may be published publicly.
