Kovo 4 d., penktadienį, 17.30 val. Šiaulių dailės galerijoje atidaroma Editos Voverytės paroda „Auto’sekretai“.
Paroda veiks iki kovo 26 d.
APIE PARODĄ
Vizualinė šio projekto idėja gimė prisiminus seną, gerai žinomą vaikystės žaidimą, pavadinimu „Sekretai“ arba „Paslaptys“. „Sekretų“ žaidimas – tai ištisas procesas, apimantis vietos parinkimą, įgyvendinimą, paslapties saugojimą ir savitą kiemo vaikų komunikaciją. Vaikai, radę įdomių augalų, popierėlių, nuolaužų, slaptoje vietoje iškasa duobutę, į ją įdeda radinius, uždengia juos stiklo dužena. Stiklas užžeriamas žemės sluoksniu, kad sekreto nerastų kiti. Labai svarbu „sekretą“ išsaugoti kuo ilgiau ir stebėti visus pokyčius, vykstančius po stiklu. „Sekretais“ buvo dalijamasi tik su pačiais artimiausiais draugais. Šiame darbų cikle augalus ir kitus įdomius radinius keičiu žmonėmis, o artimiausią draugą – žiūrovu.
Kitas svarbus šio projekto aspektas – emigracija ir visos šiuo laikotarpiu sukauptos asmeninės patirtys. „Auto’sekretų“ cikle emigraciją geriausiai įprasmina stiklas – trapus, šaltas, ribojantis. Šių dienų globalizacijos ir migracijos procesai ypač aktyvūs. Jie neišvengiamai keičia žmonių elgseną, įpročius, rutiną, netgi ideologijas. Žmonės keičia gyvenamą vietą dėl daugelio labai skirtingų priežasčių: ekonominių, politinių, aplinkosauginių, socialinių, asmeninių. Yra tokių, kurie emigraciją dėl jos prieinamumo laiko tam tikru nuotykiu, tačiau reikia pabrėžti, jog tai nėra paprastas procesas. Dažnas emigrantas susiduria su begale problemų, kurių net neįtarė egzistuojant: kalbos barjeras ir visi iš to iškylantys sunkumai, socialinis susvetimėjimas, izoliacija, atsiribojimas, bejėgiškumas. Emigrantai, susidūrę su šiais sunkumais, nesijaučia pilnaverčiais visuomenės nariais, dažnam atrodo, jog jų likimai priklauso nuo nepaaiškinamų jėgų malonės.
Šiuo darbų ciklu kviečiu žiūrovą į diskusiją apie migraciją kaip patirtį, vertybes, izoliaciją, diskriminaciją, socialinio statuso praradimą, marginalizaciją, prisitaikymą prie naujos kultūros ir tapatybės bei savęs suvokimo pokyčius. Fotografijose bandau vizualizuoti psichologinius ir emocinius migracijos procesus, remdamasi savo sukaupta patirtimi. Šis darbų ciklas „Sekretų“ žaidimo motyvais tampa mano – kaip individo, moters, emigrantės, menininkės – vizualine patirčių išraiška. Tai tarsi psichoterapijos forma, persipinanti su tradicijomis, kultūrinėmis šaknimis, kilme, identitetu.
Edita Voverytė
