Rugsėjo 16 d., ketvirtadienį, 18 val. Šiaulių dailės galerijoje bus rodomas žymios suomių menininkės Eijos-Liisos Ahtilos filmas „Meilę reikia branginti“ (2002, 55 min), kurį lydės pokalbis „Psichikos vingiai: kryptinga (savi)pagalba“.
Filme tyrinėjami moterų, patiriančių psichozes, išgyvenimai. Jame plėtojamos fiktyvios istorijos yra paremtos interviu su realiomis moterimis. Filme apmąstomas „sveikos“ ir „nesveikos“ sąmonės santykis bei kūrybiški būdai, kuriuos sąmonė pasitelkia reaguodama į komplikuotas situacijas.
Po filmo vyks pokalbis, kurį moderuos kultūros vadybininkė ir menininkė Kotryna Kvedarytė, dalyvaus dailės terapijos specialistė Ilona Būdavaitė, psichologė-psichoterapeutė Andžela Rybakovienė.
Renginys yra ciklo „Empatija kitam. Pažinti psichiką per meną“ dalis. Šis renginių ciklas lydi Nacionalinėje dailės galerijoje rodomą Eijos-Liisos Ahtilos parodą „Galimybė meilei“ (2021 07 30 – 10 03) ir vyksta trijuoseLietuvos miestuose: Kaune, Šiauliuose ir Vilniuje
Eija-Liisa Ahtila – viena labiausiai žinomų Suomijos menininkių – išgarsėjo paskutiniaisiais XX a. metais savo meditatyviomis, įtraukiančiomis videoinstaliacijomis, kuriose susipina realybė ir fikcija. Savo ankstyvuosiuose kūriniuose Ahtila analizavo sudėtingas moterų patirtis, susijusias su paauglystės branda, santykiais šeimoje, psichikos sveikata ir mirtimi.
Vėlyvesniuosiuose savo darbuose menininkė išplėtė savo temų lauką, tyrinėdama žmogaus mąstymo struktūras postkolonializmo, posthumanizmo ir religiniuose kontekstuose. Pastarąjį dešimtmetį kurdama videomeną ji siekia atitolti nuo antropocentrizmo ir, pasitelkusi judantį vaizdą, perteikti aktualius aplinkos pokyčius klimato kaitos, perdėto vartojimo ir masinio rūšių išnykimo amžiuje.
Vėlyviausiame kūrinyje „Galimybė meilei“ (2018) yra apmąstoma galimybė pajusti empatiją ir meilę kitoms gyvybės formoms. Šiame kūrinyje dėmesys sutelkiamas į žmogiškas emocijas, kurios galėtų mums padėti stumtelėti į šalį įprastas hierarchines struktūras ir paskatinti geriau suprasti ir pajusti kitas gyvybės formas. Čia apmąstoma šių emocijų kilmė, svarstoma, kaip jas atpažįstame ir kaip suprantame jų vaidmenį visame gyvajame pasaulyje.
Visą renginių programą galite peržiūrėti paspaudę šią nuorodą: http://www.ndg.lt/…/rengini%C5%B3-programa-empatija…
Renginys nemokamas.
Projekto organizatorius LNDM Nacionalinė dailės galerija.
Partneriai: Kauno menininkų namai, Šiaulių dailės galerija.
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Rėmėjai: Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje, Frame šiuolaikinio meno fondas Suomijoje, Suomija ambasada Vilniuje, Suomių institutas Estijoje, Pro AV Saarikko Oy, Exterus, Fundermax, Best Western.
Informaciniai rėmėjai: lrytas.lt, Media Traffic.
_______________________________________
Eija-Liisa Ahtila is one of the most famous contemporary Finnish artists. She became known in the global art scene in 1990s for her thoughtful, immersive video installations which merged fiction and reality. In her earlier works Ahtila has dealt with the unsettling human dramas at the centre of personal relationships, dealing with e.g. teenage sexuality, family relations, mental disintegration and death. Her later works deal with profound and basic artistic questions where she investigates the processes of perception and attribution of meaning, at times in the light of a larger cultural and existential thematic like colonialism, faith and posthumanism. During the last decade she has sought to disengage moving image art from anthropocentrism and searched for ways to use the language of moving image to convey a relevant image of environmental change in this era of climate warming, overconsumption and mass extinction.
„Potentiality for Love“ is her latest installation, created in 2018. It deals with the potential for empathy and love towards other living beings. It turns attention to those human emotions that could serve as a foundation for dismantling the hierarchical structures between living things, thereby engendering a turn towards non-humans and the recognition of others. The work reflects the origins of these emotions, how we define them and how we conceive of their function as part of a larger continuum of living beings.
Organiser: National Gallery of Art of the Lithuanian National Museum of Art
Project financed by Lithuanian Council for Culture
Skip to content