Sicilijoje įsikūręs vaizdingas Italos miestelis (Mesinos provincija) tradiciškai tapo Šiaurės Lietuvos menininkų rezidencijos vieta, kur susitinka Baltijos ir Viduržemio jūros regionų kultūros. Projektą jau ketvirtus metus iš eilės įgyvendina Šiaulių dailės galerija bendradarbiaudama su kultūros ir edukacijos centru „Labas Itala“. Šios unikalios mainų programos metu Lietuvos salele tapusioje Italoje menininkai dvi savaites tyrinėja vietos gamtą, istoriją ir žmones, o vėliau savo atradimus perkelia į meno kūrinius, įkvėptus sicilietiškos aplinkos. Šiais metais programos rezidentais tapo tapytojas Egidijus Godliauskas ir šeimyninis menininkų duetas – tapytojas Benas ir grafikė Karolina Alejūnai. Šiandien, spalio 31 d., publikai pristatomi jų sukurti darbai.
Skatina dialogą tarp dviejų kultūrų
Lietuvos menininkus garsinančias iniciatyvas ne venerius metus rengiantis, Italijos lietuvės dr. Simonos Crisafulli įkurtas kultūros ir edukacijos centras „Labas Itala“ – puikus pavyzdys, kaip privačios pasaulio lietuvių iniciatyvos gali tapti tiltu tarp skirtingų tautų ir kultūrų.
Saulės sala vadinamoje Sicilijoje tradiciškai spalį dvi savaites reziduoja ir kuria saulės miesto – Šiaulių atsiųsti menininkai, atidžiai stebintys vietinę aplinką, o vėliau savo atradimus perkeliantys ant drobės ar kitų meno kūrinių. Šio bendradarbiavimo tikslas per kūrybą sujungti geografiškai tolimas baltišką ir sicilietišką kultūras.
Jau tradicija tapusi iniciatyva praturtina abi puses. Nuošalus, netoli Jonijos jūros įsikūręs miestelis rezidencijos metus dviem savaitėms tampa šiuolaikinio meno kūrybos laboratorija po atviru dangumi, įtraukdama vietinius gyventojus. O Lietuvos menininkams dovanoja naujų patirčių ir įkvėpimo būsimiems kūrybiniems projektams.
Kaip pabrėžia projekto iniciatoriai, šis tęstinis projektas svariai prisideda prie dialogo plėtojimo tarp dviejų šalių ir kultūrų.
„Esu laiminga dėl mūsų bendradarbiavimo ir, drįsiu sakyti, užsimezgusios jau ilgametės kūrybinės draugystės su Šiaulių dailės galerijos direktore Ernesta Šimkiene bei šioje puikioje įstaigoje dirbančia menininke Živile Spūdyte-Blėde, – pabrėžė centro „Labas Itala“ steigėja S. Crisafulli. – Mes turime bendrą viziją apie tai, kaip svarbu lietuvišką meną pristatyti Italijoje ir šioje šalyje skleisti žinią apie Šiaulių krašto kūrėjus. Džiugu, kad Šiaulių miesto administracija palaiko šią idėją ir leidžia jai gyvuoti.“
Semiasi įkvėpimo ir garsina Lietuvą
Šiaulių dailės galerijos vadovė E. Šimkienė tikino, kad šiaurės Lietuvos menininkų rezidencija Sicilijos saloje visų pirma suteikia unikalią, auginančią galimybę kurti Šiaulių miesto ir regiono menininkams. O Lietuvai tai dar viena proga būti pastebėtai ir prisitatyti savo kultūrinį potencialą.
„Išvykti kurti kitur menininkui yra labai svarbu tam, kad galėtų atsinaujinti, įsikvėpti, tyrinėti. Tam kartais reikia ir fizinio atsitraukimo nuo įprastų kasdienių rutinų, nepaisant to, kad menininko rutina yra kupina kūrybos. Rezidencija nuostabiame viduramžiškame Sicilijos miestelyje suteikia kūrėjams galimybę dirbti kitokioje aplinkoje, semtis įkvėpimo iš Viduržemio jūros kraštovaizdžių ir pietietiškos kultūros.
Menininkams ši rezidencija – proga atrasti naujas kūrybines praktikas, bendrauti su vietos bendruomene, o Šiauliams ir iš jų atvykstantiems menininkams – galimybė stiprinti savo kultūrinį matomumą užsienyje. Italos miestelis praturtinamas šiuolaikinio meno patirtimis bei glaudžiais ryšiais su Šiaurės Lietuva, kurie vis labiau tvirtėja“, – džiaugėsi E. Šimkienė.
Pasak galerijos vadovės, per visą rezidencijos veikimo laiką Italoje jau kūrė 10 menininkų iš Šiaulių regiono, todėl projektą jau galima vadinti ne atsitiktinumu, o gražiai ir nuosekliai plėtojama patirtimi.
Šių metų rezidencijos dalyviai – trys menininkai iš Šiaurės Lietuvos regiono: brandžios jaunosios kartos tapytojas Egidijus Godliauskas bei menininkų duetas Benas Alejūnas ir Karolina Alejūnienė. Kiekvienas jų į Siciliją atsivežė savitą kūrybinę kalbą, kuri apima tapybą ir grafiką. Šiaurietišku žvilgniu jie kelias dienas stebėjo lėtą siciliečių gyvenimo ritmą ir supančią gamtą bei kūrė įkvėpti vietos peizažų ir kultūros.
„Egidijus ir Benas yra vieni ryškiausių savo kartos tapytojų Šiauliuose. Jų kūryba pasižymi savitu, atpažįstamu braižu – Egidijus nevengia provokuoti žiūrovo neretai kūrybiškai plėtodamas įvairias socialines ir politines aktualijas, o Benas gilinasi į žmogaus vidų ir jį perteikia didelio formato portretuose ar figūrinėse kompozicijoje.
Amžinos egzistencinės žmogaus kančios: vienišumas, beprotystė, meilė, mirtis čia išsprogsta įspūdingose drobėse. Na, o grafikė Karolina kuria pozityvumo ir emocijų kupinas iliustracijas, perteikdama žaismingas gyvūnų nuotaikas. Tikiu, kad rezidencija buvo graži stotelė ir galimybė menininkams kryptingai panirti į save pietietiškos kultūros ir kraštovaizdžio kontekste“, – pasakojo Šiaulių dailės galerijos vadovė.
Prisiminė M. K. Čiurlionį ir kultūros protestus
E. Godliauskas rezidencijos metu tapė vietos gamtą, šviesą ir Viduržemio atmosferą, bandydamas įsiklausyti į aplinką ir leisti jai įkvėpti jo naujus kūrinius. Kaip sako tapytojas, jo kūryba turi ypatingą asmeninį ryšį su Lietuvos dailės istorija.
„Mano proprosenelio brolis buvo Jonas Mackevičius, kuris prieš šimtą metų kūrė Kaprio salos peizažus – Italijoje praleisdamas net 14 metų. Jis pasitraukė į Italiją, kai į Lietuvą atėjo Raudonoji armija. Mackevičius buvo M. K. Čiurlionio kolega, kartu su juo įkūrė dailininkų draugiją ir dalyvavo pirmojoje lietuvių dailės parodoje.
Neseniai pamačiau Mackevičiaus peizažus gyvai ir radau daug panašumų su savo tapybos stiliumi, nors iki tol nežinojau apie savo ryšį su J. Mackevičiumi ir nebuvau plačiau susipažinęs su jo kūryba. Tai buvo ypatinga patirtis – tarsi po šimto metų mano kūryba susitiko su jo darbu, ir pajutau tęstinumą, kurio nesitikėjau“, – pasakojo E. Godliauskas.
Švenčiant 150-ąjį M. K. Čiurlionio jubiliejų, šio lietuvių genijaus kūrinius Italijos prezidento rūmuose Quirinale atliko jo provaikaitis, pianistas Rokas Zubovas. O kompozitoriaus sukurta „Jūra“ simboliškai pasaulyje sujungė visus protestuojančius prieš Lietuvoje vykdomus procesus, kurie gali riboti kultūros ir kūrybos laisvę.
Sicijoje kūręs tapytojas B. Alejūnas tikino, kad pastarųjų savaičių įvykius, sukrėtusius kultūros sektorių, sekė ir rezidencijos metu, o savo mintis apie tai stengėsi atspindėti ir kūryboje.
„Patiriu kultūrų susitikimą tarp to, ką matau dabar, ką įsivaizdavau namie ir ką palikau namie. Mano mintyse yra M. K. Čiurlionis ir Lietuvos kultūros metai Italijoje, pati kultūra plačiąja prasme: o kokią kultūrą mes čia atsivežėme? Tokios mano mintys atvykus ir pabuvus čia keletą savaičių. Paveikslai irgi apie tai“, – tikino B. Alejūnas.
„Ši rezidencija vyksta Lietuvos kultūros metų Italijoje kontekste, todėl mano kūryba Sicilijoje tęsia ne tik šeimos kūrybinę liniją, bet ir Lietuvos kultūros pristatymą užsienyje, jungdama praeitį, dabartį ir ateitį,“ – jam pritarė tapytojas E. Godliauskas.
Perteikė pietietišką dvasią šiauriečių akimis
Rezidencijos tikslas šiemet taip pat buvo supažindinti aplinkinius su šiuolaikiniais optinės, ekspresyvios tapybos metodais. Menininkai tikino labiausiai norėję pajausti vietinę atmosferą. Todėl jų darbuose originaliai susiliejo turėtos vizijos ir įgyta patirtis.
Tapytojas B. Alejūnas Siciliją mintyse asocijavo su kažkuo nepatirtu, nematytu, neragautu, neužuostu. Jis prisipažino, kad tik atvykus čia šio asociacijos virto realybe per vaizdus, šviesą, lėtą, kartais, atrodytų, sustingusį pasaulį.
„Tapyba man asocijavosi su fantazija, atradimais, improvizacija, kvapu ir įvairove. Atvykus čia, šios dvi asociacijos susijungė ir susiformavo į naujus kūrybinius sumanymus“, – tikino menininkas.
Vyrui pritarė grafikė K. Alejūnienė, atskleisdama, kad jai buvo itin įdomu pamatyti ypatingą pietietišką salą ir įspūdingą jos kraštovaizdį. Menininkė pabrėžė, kad stebėti aplinką, pajusti vietos kultūrą, gyventojus ir tarp jų gyvenančias murkles, buvo ypatingai praturtinanti patirtis.
„Man visada smalsu, kaip savo jau turimą patirtį galėčiau sujungti su man nauja patirtimi, naujoje, dar nepažįstamoje aplinkoje, ir perteikti pirmo įspūdžio emociją iš savo šiaurietiškos perspektyvos“, – kalbėjo Sicilijoje kūrusi grafikė.
Rezidencijos metu sukurti menininkų darbai spalio 31 d. pristatyti vietos bendruomenei.
– Neringa Budrytė
straipsnis publikuotas Italijos lietuvių naujienų portale itlietuviai.lt
_ _ _
Organizatorė – Šiaulių dailės galerija
Projekto veiklas finasuoja Šiaulių miesto savivaldybė.
