ŠIUOLAIKINIO MENO IR MADOS FESTIVALIS „VIRUS’28“: NUO DANGAUS SKLIAUTO IKI MAKABRIŠKŲ PAMĖKLIŲ
Šiuolaikinio meno ir mados festivalis „Virus“ šį rudenį rengiamas jau dvidešimt aštuntą kartą. Kokia jo ilgaamžiškumo paslaptis? Tai įvairiapusiškos, plastiškai atsinaujinančios programos rezultatas. Visą šį laikotarpį festivalis buvo kintančių šiuolaikinio meno procesų matuokliu, todėl galima drąsiai teigti, kad skaičius 28 kreipiasi ne į istoriją, o atvirkščiai – intriguoja naujovių laukimu.
(IŠSAMI FESTIVALIO PROGRAMA: https://shorturl.at/wzUV3)
Šį rudenį festivalis daug dėmesio skiria gyvenimo stiliaus, kostiumo dizaino, estetinėms mažumų apraiškoms. Suvokiant integralią gyvenimo stiliaus ir meninės kūrybos visumą, labai svarbiu tikrovės pažinimo principu tampa plačiai suvokiamas mados pasaulis. Festivalio programoje vis aktualesniu tampa didysis mados šou renginys, kuriame į naują visumą sintezuojami performanso, kostiumo dizaino, šiuolaikinio šokio, muzikos, queer kultūros elementai – tai labai dinamiškas procesas ir jo ryškiausias tarptautines apraiškas bus galima pamatyti šio festivalio madų šou fiestoje.
Iki šio finalinio mados renginio išsirikiuoja ne mažiau ryškūs „meninių madų“ diktatoriai. Kauno šokio teatro „Aura“ spektaklis apie charizmatišką Fridą Kalo – šokis apie gyvenimą, kaip asmenybės ir kūrybos stiliaus vienovę, apie gyvenimą, kaip meninį performansą. Kitas šios trupės sumanymas „Sodas 4.12“ – ne tik kosminė ir transkultūrinė vizija apie slėpiningus ekosistemos pavidalus, bet ir ryškus pavyzdys, kiek stebėtinai daug meninės raiškos galimybių gali pasitelkti šiuolaikinis šokis.
Meno pasaulyje madų ir populiarumo girnos iškelia ir naikina epigonus, bet išgrynina verčiausius, tikruosius laikmečio dvasios „stilistus“. Tokį Lietuvos ir Estijos menininkų duetą pamatysime didžiaformatėje fantasmagoriškoje parodoje „I Maestri el Makabro“ („Pamėklių meistrai“). Vienoje erdvėje Jono Gasiūno ir Kaido Ole kūryba taip įelektrina erdvę, kad makabriškos jų kūrinių pamėklės netikėtai gali tapti pavojingais pasąmonės ertmių gidais.
Šiauliuose ilgai laukto klaipėdiečio Rodion Petroff tapybos parodoje vaizduotė klampinama vėl kitaip: skaitmeninis gličas persipina su pastoziniais potėpiais, istoriniai motyvai su virtualių miestų gatvėmis ir patenkame į retrofuturistinės topografikos labirintus.
Skaidros Trilupaitytės kuruojamos parodos – visada intriga. Festivalio programoje ji pristato teminę parodą „Pirmapradis dangus“, kuri suteiks galimybę pakilti, įvairiomis prasmėmis – metafizinėmis ir labai kasdieniškomis, iš naujo pamatant dangaus skliauto dirbtinumą.
Festivalyje bus gausu performansų. Atidarymo dieną galeriją užplūs Šiaulių miesto performatyvaus meno desantas. Tai gera proga prisiminti, koks gyvybingas ir kelias kartas jungiantis yra miesto menininkų gebėjimas plėtoti šią rizikingą kūniško meno rūšį. Beje, performanso programoje meninę akciją surengs ir pasaulį atvirumu naujovėms stebinantis berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“.
Šiuolaikinis šokis dominuos Valstybiniame Šiaulių dramos teatre, bet bus netikėtumų ir netradicinėse erdvėse. Šokėjų trupė „Nuepiko“ renkasi Šiaulių Didždvario gimnazijos sporto salę ir tuo sporto tema nesibaigia. Naujovių generatorė VšĮ „Operomanija“ festivalyje pristato muzikinį performansą „Sporto grupė“ – tai ne tik radikali žanrinė avantiūra, bet ir slapta viltis tarp žiūrovų sutikti sporto bendruomenės entuziastus.
Džiugu, kad į šiuolaikinio meno sūkurį su panoptikumo ir deepfake temas nagrinėjančiu eksperimentiniu kūriniu „Aušra Foucault šešėlyje“ įsivelia ir Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“.
Tai dar kartą įrodo, kad Viruso dvasia užkrečiama, kad tai visada kita ir nauja meniškai pozityvi patirtis.
– Virginijus Kinčinaitis
CONTEMPORARY ART AND FASHION FESTIVAL “VIRUS’28”: FROM HEAVENLY VAULT TO MACABRIOUS ATTRACTIONS
The contemporary art and fashion festival “Virus” is being held this fall for the twenty-eighth time. What is the secret of his longevity? It is the result of a versatile, plastically regenerative program. Throughout this period, the festival has been a gauge of the changing processes of contemporary art, so it is safe to say that the number 28 does not refer to history, but on the contrary, intrigues with the expectation of innovation.
(DETAILED FESTIVAL PROGRAM: https://shorturl.at/wzUV3)
This fall, the festival focuses on lifestyle, costume design, and aesthetic manifestations of minorities. When understanding the integral whole of life style and artistic creation, the widely perceived world of fashion becomes a very important principle of knowing reality. The big fashion show event is becoming more and more relevant in the festival program, where the elements of performance, costume design, modern dance, music, queer culture are synthesized into a new whole – this is a very dynamic process and its most prominent international manifestations will be seen in the fashion show fiesta of this festival.
No less prominent dictators of “artistic fashions” line up for this final fashion event. Kaunas Dance Theater’s “Aura” performance about the charismatic Frida Kalo is a dance about life as a unity of personality and creative style, about life as an artistic performance. Another idea of this troupe, “Garden 4.12”, is not only a cosmic and transcultural vision of the mysterious forms of the ecosystem, but also a vivid example of how surprisingly many possibilities of artistic expression contemporary dance can use.
In the world of art, the mills of fashion and popularity raise and destroy epigones, but refine the most valuable, true “stylists” of the spirit of the age. We will see such a duo of Lithuanian and Estonian artists in the large-format phantasmagoric exhibition “I Maestri el Makabro” (“Masters of Colors”). In one space, the work of Jonas Gasiūnas and Ole Kaidas so electrifies the space that the macabre traces of their works can unexpectedly become dangerous guides to the cavities of the subconscious.
In Šiauliai, the long-awaited painting exhibition of Klaipėda resident Rodion Petroff imagination is stirred in a different way: digital glitch intertwines with pastiche strokes, historical motifs with the streets of virtual cities and we enter the labyrinths of retrofuturistic topography.
Exhibitions curated by Sakira Trilupaitytė are always intriguing. In the festival program, she presents the thematic exhibition “The Primordial Sky”, which will give you the opportunity to rise, in various senses – metaphysical and very everyday, seeing anew the artificiality of the sky.
There will be many performances at the festival. On the opening day, the gallery will be flooded by the Šiauliai city’s performative art contingent. This is a good opportunity to remember how vibrant and multi-generational the ability of urban artists to develop this risky form of body art is. By the way, the boys’ choir Dagilėlis, which surprises the world with its openness to innovation, will also organize an artistic event in the performance program.
Contemporary dance will dominate the State Drama Theater of Šiauliai, but there will be surprises in non-traditional spaces. Dance troupe “Nupiko” chooses the gymnasium of Šiauliai Didždvaris gymnasium, and the sports theme does not end there. Innovation generator VšĮ “Operomanija” presents the musical performance “Sporto grupė” at the festival – it is not only a radical genre adventure, but also a secret hope among the audience to meet sports community enthusiasts.
I am glad that the Šiauliai State Chamber Choir “Polifonija” is getting involved in the whirlwind of contemporary art with the experimental piece “Dawn in the Shadow of Foucault” which explores the themes of panopticism and deepfake.
This proves once again that the spirit of Virus is contagious, that it is always a different and new artistically positive experience.
– Virginijus Kinčinaitis
