IV PLENERO-KONKURSO „(NE)ATRASTI ŠIAULIAI“, SKIRTO A.J. GREIMO METAMS, rezultatai – GREIMO LAUMĖ IR PAMINKLAS A. J. GREIMUI

Šiemet Šiaulių miesto savivaldybė ir Šiaulių dailės galerija jau ketvirtą kartą pakvietė menininkus dalyvauti meninių akcentų kūrimo plenere.

Lietuvos Respublikos Seimas 2017-uosius metus paskelbė Algirdo Juliaus Greimo metais. A. J. Greimo 100-osios gimimo metinės yra įtrauktos į UNESCO Generalinės konferencijos 2016–2017 metų minimų sukakčių sąrašą. Algirdo Juliaus Greimo biografija yra glaudžiai susijusi su Šiaulių miestu, todėl Šiaulių miesto savivaldybė ir Šiaulių dailės galerija pakvietė  menininkus dalyvauti meninių skulptūrinės plastikos akcentų plenere-konkurse, skirtame Algirdo Juliaus Greimo įamžinimui Šiaulių miesto viešosiose erdvėse. A. J. Greimas 1929–1931 metais Šiauliuose lankė berniukų gimnaziją (dabar – J. Janonio gimnazija), 1940–1944 metais mokytojavo mergaičių gimnazijoje (dabar – Didždvario gimnazija) ir Prekybos institute.

Konkursui buvo pateikti aštuoni pasiūlymai iš Telšių, Panevėžio ir Šiaulių miestų menininkų.

Projektų vertinimo komisijoje, kurios posėdis vyko 2017 m. birželio 14 d. Šiaulių dailės galerijoje, dalyvavo Dailininkų, Architektų ir Dizainerių sąjungų nariai, Savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros ir ūkio departamento Architektūros, urbanistikos ir paveldosaugos bei Švietimo, kultūros ir sporto departamento Kultūros skyrių, Šiaulių dailės galerijos atstovai.

Projektai buvo labai įvairūs – nuo provokatyvių meninių akcijų iki santūrių memorialinių akcentų. Labiausiai konkurso sąlygas ir kriterijus atitiko šiauliečių Gintauto Lukošaičio, Redos  Uogintienės  ir Dariaus Augulio kūrybiniai sprendimai. Daugiausiai komisijos balų surinko kūrybiškiausiai istorinės atminties įamžinimą ir meninį atraktyvumą suderinusi Gintauto Lukošaičio skulptūra.  Menininkas pasirinko tradicinį bronzinį A.J. Greimo biustą, tačiau jį praturtino šmaikščiais akcentais. Tai suolą ir postamentą derinantis ansamblis. Skulptorius yra nepralenkiamas realistinės lipdybos meistras, tačiau tai jam netrukdo būti ir provokatyviu šiuolaikinio meno atstovu, todėl jo skulptūros niekada nebūna nuobodžios, jos puikiai derina meistriškumą ir žaismingumą. Tikimasi šiam kūriniui gauti vietą P. Višinskio gatvėje.

Antrą vietą užėmė  Redos Uogintienės pasiūlymas sukurti medyje įsikūrusią laumę. Tai buvo A. J. Greimo mėgstamas lietuviškos mitologijos tyrinėjimų personažas. Atraktyvi, netradicinėmis priemonėmis įgyvendinta skulptūra turėtų netikėtai pagyvinti urbanistinį miesto peizažą.

Šaulių miesto savivaldybė iš savivaldybės biudžeto lėšų plenerui-konkursui skyrė 17 000 eurų. Šios lėšos skirtos meninių akcentų įgyvendinimui, menininkų honorarams bei kitoms išlaidoms, susijusiomis su kūrinių pastatymu ir viešinimu.

Primename, kad 2014 metais organizuotame pirmame plenere-konkurse „(Ne)atrasti Šiauliai“ daugiausiai vertinimo balų surinko Gintauto Lukošaičio skulptūrinė kompozicija „Stipruolis Nosys“. Antrą vietą pelnė nuotaikinga Martyno Gaubo skulptūra „Mano batai“. Trečia buvo Redos Uogintienės skulptūrinė kompozicija „Angelų lietus“.

2015 m. daugiausiai komisijos narių balų surinko Gintauto Lukošaičio „Verksmas“, sulaukęs nemažai diskusijų ir skandalų. 2016 m. konkursą laimėjo Martyno Gaubo skulptūra, skirta Gerardo Bagdonavičiaus atminimui.