[EN below]
Balandžio 17 d., ketvirtadienį, 17.30 val. Šiaulių dailės galerijoje atidaroma Rimvydo Pupelio paroda „Mirtis šokdina mano laimę“.
Paroda veiks iki gegužės 10 d.
MIRTIS ŠOKDINA MANO LAIMĘ
Rimvydo Pupelio paroda „Mirtis šokdina mano laimę“ yra unikali meninė refleksija apie žmogaus egzistenciją, gyvenimo logiką ir mirties paslaptį. Ši serija, prasidėjusi nuo paveikslo „Septyni nykštukai myli vieną mirtį“, išryškina dailininko filosofinį suvokimą, jog gimimas ir mirtis – universalūs reiškiniai, kurių logika yra paprasta, tačiau emocinis kontekstas – gilus ir daugiaprasmis.
Parodos idėjų centre – dailininko vidinė kova su gyvenimo prasmės klausimais. Pupelis nekenčia gyvenimo, tačiau bijo mirties, o šis paradoksas verčia jį gilintis į egzistencines dilemmas. Kūryboje jis iškelia mintį, kad mirtis nėra religijos, bet literatūros forma – tai istorijos dalis, kaip pasakos, kurios paverčia gyvenimą suprantamesniu.
Paveikslų serija išsiskiria erdvės nebuvimu, kur spalva tampa forma, o vaizdai perteikia dailininko mintis kaip iliustracijas. Tačiau šiuose darbuose nėra griežtų taisyklių ar manifestų; kiekvienas paveikslas yra asmeninis autoriaus santykio su savo gyvenimu ir mirties suvokimu atspindys. Mirtis čia suvokiama ne kaip dramatiškas reiškinys, o kaip kasdienės buities detalė, lygi musės, uodo ar vabalų mirčiai.
Pupelis taip pat kelia filosofinį klausimą apie žmogaus galimybes – kodėl žmogus gali žudyti, tačiau negali skristi stovėdamas nuogas? Ši paradoksali mintis primena apie moralės ribas, žmonijos ribotumą ir abejotinus gebėjimus, kurie verčia susimąstyti apie gyvenimo vertę.
„Mirtis šokdina mano laimę“ – tai ne tik meninis ciklas, bet ir filosofinė provokacija. Pupelio paveikslai verčia žiūrovą susidurti su savo baimėmis, moraliniais paradoksais bei mirties kaip asmeninio ir visuomeninio reiškinio suvokimu. Parodos darbus jungia bendra mintis – žmogaus egzistencija yra daugiau nei fizinė forma; tai sąmonės ir emocijų kelionė, kurioje mirtis tampa ne tik pabaiga, bet ir naujų apmąstymų pradžia.
_ _ _
Parodos atidarymo renginys viešas, gali būti filmuojama ir fotografuojama. Dalyvaudami renginyje sutinkate būti matomi renginio nuotraukose, vaizdo įrašuose ir esate informuoti, kad šios nuotraukos, vaizdo įrašai gali būti skelbiami viešai.
April 17, Thursday, at 5:30 PM, Rimvydas Pupelis’ exhibition “Death Makes My Happiness Dance” opens at Šiauliai Art Gallery.
The exhibition will be on display until May 10.
DEATH MAKES MY HAPPINESS DANCE
Rimvydas Pupelis’ exhibition “Death Makes My Happiness Dance” is a unique artistic reflection on human existence, the logic of life, and the mystery of death. This series, which began with the painting “Seven Dwarfs Love One Death,” highlights the artist’s philosophical understanding that birth and death are universal phenomena—simple in their logic, yet deep and multilayered in their emotional context.
At the heart of the exhibition lies the artist’s inner struggle with the question of life’s meaning. Pupelis despises life but fears death, and this paradox drives him to explore existential dilemmas. Through his work, he proposes that death is not a form of religion, but a form of literature—a part of storytelling, like fairy tales, that makes life more comprehensible.
The painting series stands out through the absence of space—where color becomes form, and images convey the artist’s thoughts as illustrations. Yet there are no strict rules or manifestos in these works; each painting reflects a personal relationship between the artist and his perception of life and death. Here, death is not viewed as a dramatic event, but as an everyday detail of existence, on par with the death of a fly, a mosquito, or a beetle.
Pupelis also raises a philosophical question about human capabilities—why can a person kill, but not fly while standing naked? This paradoxical thought challenges notions of morality, human limitations, and questionable abilities, prompting reflection on the value of life.
“Death Makes My Happiness Dance” is not only an artistic cycle, but also a philosophical provocation. Pupelis’ paintings compel viewers to confront their fears, moral paradoxes, and perceptions of death as both a personal and societal phenomenon. A unifying idea runs through the works—the existence of a human being is more than just a physical form; it is a journey of consciousness and emotion, in which death becomes not only an ending, but the beginning of new reflections.
_ _ _
The opening event of the exhibition is open to the public, filming and photography can be done. By participating in the event, you agree to be seen in photos and videos of the event and are informed that these photos and videos may be published publicly.
