Šiaulių dailės galerijoje atidaroma paroda „Augantis poreikis“
„I made this sausages, I made this sausages“ – eilinę dieną įelektrinti žodžiai kramto kažkieno valgomas dešreles, gindami jį į sapno vidų.
Intelektas kaip meno kūrinys, kiek jis užima vietos, ar jis užima visus protus, kai kalba, kuria kalbame, vis labiau virsta tįsia substancija ir lieka tik sąmonė su iš anksto, pagal susitarimus sudėliotomis tvarkomis? Viena sąmonė ir vienas, neabejotinai veikiantis protas? Bet mums ir toliau daro įspūdį tai, kad žuvys – giliai vandenyje, o paukščiai – aukštai danguje. Tuo tarpu žemė priklauso vaikams.
Šita žuvų, paukščių ir vaikų trijulė galiausiai yra vieninteliai žemės gyventojai, o žmonės tėra gamta ir tvarkos; jų santykiai atsiskleidžia kaip pats gyvenimas, kurio paroda, jau kaip augantis ir skirtingai evoliucionuojantis poreikis bus eksponuojama Šiaulių dailės galerijoje.
Kiekvienas kūrinys parodoje pažymi kitą privatumo teritoriją. Antano Gerliko video instaliacija „Vientisas rūbas“ (2014) fiksuoja skirtingas Dievo, kaip grafomano kūrybos struktūras; Dariaus Mikšio „Radio Room“ (2ooo) ir Gintaro Didžiapetrio bei Liudviko Buklio „Korumpas“ (2013) galėtų būti palaikyti kapitalo kaupimo ir jo aplinkybių studijomis. Ponas Korumpas pats dalyvaus parodos atidaryme gegužės 5 d.
Dariaus Mikšio „Radio Room“ atstumas tarp nuosavybės ir savininko yra lankstus kaip tapytojo Justino Vaitiekūno pirštai. Jo skulptūrą „Taupyklė“ taip pat pamatysite parodoje. Emilijos Škarnulytės kūrinys skirtas undinei (2015) yra daugiau nei mūsų, Klaipėdoje pamatyta undinė; tikra undinė – galite netikėti, bet taip yra. Roberto Narkaus ir Jokūbo Čižiko kūrinio „Lenktynės“ (2015) video klipas nufilmuotas eksperimentinės inžinerijos stovykloje „eeKulgrinda“ su medija, kurios giminės arabų pavasaryje tapo vienomis iš svarbiausių stebėjimo ir kontrolės priemonių.
Kodėl artimųjų rytų kultūros slepiasi, galima patirti šiame kūrinyje – tai puiki šiuolaikinio panoptikumo metafora.
Bet mes ir toliau gyvename Vakarų pasaulyje, kuris yra išdidus savo gebėjimu išlikti gravitacijoje. Audriaus Pociaus kūrinys „Instrukcija šuoliui“ (2014) yra tokios patirties modelis, jis toks pat „žemiškas“ kaip ir A. Gerliko „Vientisas rūbas“, bet kaip instaliacija, jis yra interaktyvus. Tai – virtualus būties-kartu ir išlikimo-savimi simuliatorius. Galbūt šio kūrinio suverenu galima laikyti Kopenhagos Sokrato Søreno Kierkegaardoišplėtotą religinio šuolio idėją?
Kipro Dubausko sukurtas ir kartu su Laura Razumaite aptarnaujamas biopodas „Trauka-1“ (2016), kartu su kitais kūriniais užims „Abstraktaus gėrio“ kambarį. Po atidarymo, brikoliažo metodu pagaminta „Trauka-1“, funkcionuos kaip projektorių konteineris. Antrame galerijos aukšte rasite naujausių Rūtenės Merkliopaitės paveikslų ekspoziciją bei Valentino Klimašausko kūrinį „Ekslibrisas neparašytai knygai“. Kūrinys veikia nuo 2013 m., o naujos autoriaus knygos „Kalba kalba“ ištrauką skaitykite „Šunų muzikos“ laikraštyje. Atidarymo metu abstraktaus karaoke kūrinį įgyvendins Jurgis Paškevičius, o skaitymo performansą atliks Rūta Junevičiūtė. Parodoje bus eksponuojama ir kitų menininkų kūrinių.
Kviečiame apsilankyti. Paroda „Augantis poreikis“ bus atidaryta Šiaulių dailės galerijoje gegužės 5 d. 17 val. Paroda yra medijų festivalio Enter dalis, ji veiks iki gegužės 31 d.
