Virginijaus Kinčinaičio viešų paskaitų ciklas „Meno visuomenė VII“

  

Lapkričio 30 d., antradienį, 17.30 val.
Paskaita „Kosmosas natiurmorto detalėje“

Panaikindama tradicinį bažnyčių sakralumą reformacija atvėrė kelią protestantiškai materialaus pasaulio sudievinimo tradicijai. Žavėjimasis gamta tapo religiniu jausmu, o buitis ir kasdienybė nušvito naujo šventumo aura. Olandiškas natiurmortas įgijo ikonos bruožų, suskambėjo dieviško grožio detalių triumfu. Olandiško sūrio faktūroje, tulpės žiedo talijoje akims atsivėrė neregėtas pasaulis. Visas natiurmorto meistrų dėmesys ir meistriškumas buvo sutelktas į detales, faktūras, spalvas. Tai buvo tobulas gyvenimo materialumo ir laikinumo triumfas. Nepaprastai sudėtingos žiedų, maisto, medžioklės trofėjų, sodo gėrybių, buities detalių kompozicijos niekada nebus pakartotos. Nebent tokį fantastinį detalizavimą galime įsivaizduoti 3D grafikos ekrane. Kas įkvėpė kūrėjus tokiam pedantiškam „buities altorių“ menui, kas jame svarbiausia?

Gruodžio 3 d., penktadienį, 17.30 val.
Paskaita „BAUHAUS – mistikai ir amatininkai“

„Bauhaus“ yra įtakingiausia XX a. taikomojo meno, dizaino ir architektūros mokykla. Per keturiolika gyvavimo metų ji įgyvendino meno edukacijos revoliuciją ir tapo vieta, kur įvairių šalių menininkai bei amatininkai ėmėsi naujai perkurti pasaulį. „Bauhaus“ atstovai išgarsėjo kaip praktinių formų naudingumo ir racionalumo adeptai. Tai buvo viduramžių mistikos ir drąsiausių ateities vizijų mišinys. Unikali mokymo sistema buvo grindžiama viduramžiška meistrystės, glaudaus praktinio bendradarbiavimo ir ateities visuomenės studijų principais. Mokyklos įkūrėjas Valteris Gropius tikėjo, kad kiekvienas menininkas turi išmanyti amatą ir nėra jokio skirtumo tarp menininko vizijų ir meistrystės. Taip gimė universalių gebėjimų kūrėjai, kurie nulėmė tolimesnę XX a. architektūros, meno ir dizaino raidą. Kaip šiandienos pasaulyje reiškiasi „Bauhaus“ priesakai, ar gali be jų būti įsivaizduojamas meninis švietimas?

Gruodžio 7 d., antradienį, 17.30 val.
Paskaita „Universalūs simboliai ir buitis. Modernizmo moterys“

Abstraktaus ekspresionizmo herojai mums žinomi. Mizantropiški girtuokliai, paaukoję sveikatą ir gyvenimus, menininkai sukūrė nepakartojamą amerikietiškos laisvės simbolį – abstraktųjį ekspresionizmą. Tai išskirtinai vyriškos valios reiškinys, tačiau yra ir kita šios istorijos pusė. Tai penkios talentingos moterys, be kurių vyriški herojai neįsivaizduojami. Dar neseniai retai minimos Lee Krasner, Helene de Kooning, Helen Frankenthaler, Grace Hartigan ir Joan Mitchell istoriškai tampa pilnavertėmis šio judėjimo kūrėjomis, kurios kritiškais momentais gelbėjo ir patį judėjimą ir jo vyrus. Tuo pačiu laiku kūrė ir kitokia moterų menininkių grupė, kuri priklausė visai kitam – siurealistų – pasauliui ir elitui, o jų santykis su vyrais taip pat skyrėsi. Tad kuo siurealistės Dorothea Tanning, Leonora Carrington, Leonor Fini, Méret Oppenheim ar Dora Maar skyrėsi nuo abstrakcionizmo amazonių?

  

Gruodžio 10 d., penktadienį, 17.30 val.
Paskaita „Šiaurietiškas Edvardo Munko gyvenimo frizas“

Visą gyvenimą Edvardas Munkas svajojo sukurti gyvenimo frizą – paveikslų ciklą apie gimimą, meilę ir mirtį. Kankinamas artimųjų mirčių, nelaimingų meilės istorijų ir alkoholio, beprotybės priepuolių ir kosminių regėjimų, jis kaip niekas kitas savo kūryboje sugebėjo aiškiai perteikti svarbiausius išgyvenimus – meilę, egzistencinį absurdą, nebūties šešėlį. Vyro ir moters santykiai jo kūryboje yra didžiausios paslapties, nuolatinio nerimo, džiaugsmo ir nevilties šaltinis, todėl jo paveikslai neįtikėtinai jausmingi ir kupini įtampos, kuri persikelia į Munko tapybai būdingas banguojančias linijas ir rėkiančias spalvas. Jos nuolat žadina mūsų jausmus ir primena apie pačius svarbiausius dalykus gyvenime – meilę ir jos praradimą. Šiomis dienomis Osle atidarytas neįtikėtino grožio Munko muziejus, o tai dar viena proga grįžti prie jo kūrybos ištakų.

  

APIE LEKTORIŲ

Virginijus Kinčinaitis (g.1965) menotyrininkas, kuratorius, fotografas. 1999 m. Vilniaus dailės akademijoje įgijo meno istorijos ir teorijos specialybę. Nuolat aktyviai dalyvauja visuomeninėje, ekspertinėje ir taikomojoje menotyrinėje veikloje. Inicijavo ir įgyvendino dešimtis tarptautinių, respublikinių ir Šiaulių miesto kūrybinių-meninių projektų, dalyvavo daugiau nei trisdešimtyje tarptautinių ir respublikinių meninių projektų, parodų ir meninių akcijų. Paskelbė kelis šimtus teorinių, kultūrologinių ir kritinių straipsnių. Išleido tris monografijas: „Interpretacijos: postmodernizmas, vizualinė kultūra, dailė“; „Vizualinės kultūros kon/tekstai“; „Fotoregos pratimai“. Sudarė keletą leidinių. Šiuo metu dirba Šiaulių dailės galerijos direktoriaus pavaduotoju ir dėsto Vilniaus dailės akademijos Telšių fakultete. 2016 m. suteikta LR Vyriausybės kultūros ir meno premija.

  

Organizatorius – VO „Menininkų klubas“
Partneriai: Šiaulių dailės galerija, Fotografijos muziejus
Veiklas iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba