Maloniai kviečiame į rašytojos Rugilės Audenienės knygos VOJAGO pristatymą Šiaulių dailės galerijoje rugpjūčio 28 d. 18 val.
O kas, jei gimei ne Pietiniam, o kaime Kupiškyje, ir tau net nereikėjo išvažiuoti į Klaipėdą ar Vilnių, kad didieji įvykiai tave pasiektų?
O kas, jei buvai vaikas iš provincijos, kurio tėtis emigravo, tik viskas vyko per Antrąjį pasaulinį karą?
Kviečiame į rašytojų Rimanto Kmitos ir Rugilės Audenienės pokalbį apie romano statybas „Vojaĝo kronikos“!
Neseniai išėjęs žurnalistės, rašytojos R. Audenienės romanas „Vojaĝo“ (esperanto kalba „Kelionė“) pasakoja apie mergaitę, su mama patekusią į Antrojo pasaulinio karo sūkurį Kupiškio apylinkėse, jos tėtį, išvežtą priverstinių darbų į Vokietiją, o pasibaigus karui – į Balchašą, ir esperanto kalbą, keliolika metų atsiskyrusiai šeimai tapusią vilties gija.
Knyga parašyta remiantis autorės tetos dienoraščiu, senelio laiškais, Šiaurės Lietuvos regiono žmonių atsiminimais. Todėl skaitytojams kartais atrodo, kad tai nuo pradžių iki galo tikra šeimos istorija. Tikrumo prideda ir vietos: Subačius, Kupiškis, Panevėžys, Šiauliai, Anykščių apylinkės, Vilnius, į kurį mokytis atvažiuoja viena iš pagrindinių knygos pasakotojų.
Abu rašytojai romanams ruošėsi dėdami informacijos pamatus: vienas apie dešimtojo dešimtmečio Šiaulius, kita apie tarpukario, karo metų ir sovietmečio Šiaurės Lietuvos regioną.
– Kiek gyvenimo galima įdėti į literatūros kūrinį?
– Koks stiliaus cementas tinkamas sutvirtinti dienoraščių ir laiškų faktus?
– Kaip naudojant daug tikrovės faktų ir citatų apdailos nepamesti savo balso?
– Ką sako savo istorijas papasakoję ir knygos herojais tapę žmonės – džiaugiasi ar pyksta?
– Ar literatūriniai tiltai į provinciją reikalingi, ir ar juos nutiesęs rašytojas netaps tuo „tarmiškai rašančiu autorium nuo Šiaulių/Biržų“, net jei gyvena Vilniuje?
Ateikite ir paklausykite, kaip pastatyti romano namą nuo nulio!
