TYLOS EKSPRESIJA. ANTANUI SAMUOLIUI ATMINTI.
Tarptautinio tapytojų plenero kūrinių paroda
Šiaulių dailės galerija
2019 liepos 24 d. – rugpjūčio 10 d.
Parodos atidarymas liepos 24 d., 17.00 val.
Antanas Samuolis (1899–1942) – vienas talentingiausių XX a. lietuvių tapybos meistrų, tapytojų modernistų grupės „Ars“ narys, į Lietuvos dailę įnešęs emocionalių spalvų ir formų ekspresijos bei modernumo. A. Samuolis studijavo ir kūrė Kaune, čia jis paliko ryškų savo kūrybos pėdsaką. Jo, kaip ir kitų Kauno dailės mokyklos atstovų, kūriniai darė didžiulę įtaką vėlesnėms dailininkų kartoms, todėl neatsitiktinai kauniečiai dailininkai dažnai reflektuoja šio menininko gyvenimo kūrybą, improvizuoja tapybos meistro kūrinių motyvais.
Šio žymaus menininko kūrybą 25-erius metus savitai įprasmino didžiulė Lietuvos ir užsienio tapytojų komanda, kurią į plenerus jau net ketvirtį amžiaus kvietė Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyrius ir pagrindinis A. Samuolio plenero kuratorius LDS Kauno skyriaus tapytojų sekcijos pirmininkas Gintautas Vaičys. Kasmet pleneras vykdavo įvairiose Kauno miesto vietose, o nuo 2009-ųjų persikėlė į Pažaislio vienuolyno, įsikūrusio miesto pakraštyje, ties Kauno mariomis, erdves. Pastaraisiais metais dalyvauti plenere organizatoriai kvietė ir užsienio menininkus: 2014 m. buvo atvykę ukrainiečių menininkai, į 2015-ųjų plenero kūrybinę veiklą įsitraukė Armėnijos dailininkai. Dauguma plenere dalyvavę menininkai yra Lietuvoje žinomi įvairių kartų Kauno dailininkai, tapantys įvairia stilistika. Per plenerą sukurti tapybos kūriniai eksponuojami ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
2018 metais įvyko jubiliejinis 25-asis pleneras ir, pasak, organizatorių, ko gero paskutinis. Švęsdami Lietuvos 100-metį, kūrėjai prisiminė tarpukario Lietuvą ir Laikinąją sostinę Kauną, Jauną nepriklausomą Lietuvą ir pradėtą gyvenimą, alsuojantį Europos pulsu. Kūrėsi naujos valstybinės institucijos ir įmonės. Tuo metinis „aukso amžius“ Europoje savo atšvaitais skleidėsi ir tuometiniame Kaune. Paryžius diktavo madas, o Kaunas akimirksniu jas perimdavo. Dėl savo modernios architektūros ir naujo miestietiško gyvenimo stiliaus Kauną imta vadinti „Mažuoju Paryžiumi“. Paraleliai kūrėsi ir meno draugijos, sąjungos, meno mokykla ir organizuotos pirmosios rudens dailės parodos, kuriose dalyvavo Antanas Samuolis. Labai reikšmingas ARS-ininkų manifestas ir jų parodos, sukėlusios ažiotažą dailės pasaulyje. Tai atsigręžimas į Lietuvos liaudies meną ir jo kultūrinį arsenalą. Tai buvo lyg alternatyva tuo metu madingiems didingiems motyvams. Savo neturtu ir tapyboje naudotais motyvais, trumpu gyvenimu Antanas Samuolis panašėjo į Van Gogą. Išsiskiriantis ryškiomis, kartais atviromis spalvomis vaizdavo iš pirmo žvilgsnio spalvingą, bet tuo pačiu dramatišką kasdieninį gyvenimą. Jubiliejinis tarptautinis pleneras pakvietė menininkus pasivaikščioti po Kauną ir buvusius Kauno priemiesčius išlaikiusius to meto ženklus ir objektus, lyg Samuolio takuose atrasti tai, kas pamiršta ir įprasminti naujuose šiuolaikinės ekspresionistinės tapybos darbuose.
Paskutiniojo plenero pavadinimas „Išnykstantis Kaunas“ apsprendė temos plėtotę, kurios pagrindinė mintis siejasi su kitimo dimensija, su išeinančio miesto autentiškumu ar su tuo, kas yra pasmerktas greitu laiku išnykti.
Parodoje Šiaulių dailės galerijoje eksponuojami 2009-2018 metais Pažaislio vienuolyne ir Kaune dalyvavusių plenerų menininkų kūriniai.
