Birželio 27 d., ketvirtadienį, 18.00 val. Šiaulių dailės galerijoje vyks Dalios Staponkutės paralelinių istorijų romano „Vivat regina!“ („Apostrofa“, 2024) pristatymas.

Paralelinių istorijų romane „Vivat regina!“ sugretinami dviejų moterų, politinių figūrų – Kipro, Jeruzalės ir Armėnijos karalienės Kotrynos Kornaro (Caterina Cornaro; 1454–1510) ir Lietuvos didžiosios kunigaikštienės ir Lenkijos karalienės Barboros Radvilaitės (~1522–1551) – gyvenimai brėkštant Europos Renesansui. Pasirinkti tokią romano formą paskatino graikų filosofo Plutarcho rašytos paralelinės biografijos. Gretinimas padeda išryškinti esmines epochos idėjas, o literatūrinės paralelės parodo tai, ką nutyli faktai, leidžia palyginti tautų ir šalių gyvenimą ne pagal istorijos įvykius, o pagal išpažįstamas vertybes.

Vidur vertybių skalės šiame romane – žmogus, moteris, jos mažareikšmis vaidmuo politikoje ir su tuo susijusi asmeninė drama. Per dviejų karalienių gyvenimus atsiskleidžia dviejų Europos pakraščių valstybių likimas. Šių istorinių paralelių liudininku romane tampa tiek su Kipro, tiek su Krokuvos ir Vilniaus dvarais susijęs mokytojas graikas Chrizostomas. Barbora ir jos laikų Lietuva parodoma renesansinės Pietų Europos subrandinto intelektualo žvilgsniu.

Romane „Vivat regina!“ minimi tikri istoriniai faktai ir vardai, tačiau sąsajos tarp jų ir dialogai – autorės išmonė.

_ _ _

„Manau, man pavyko sukurti savo „diadą“, nors ir nuosekliai nesekiau Plutarchu. Rašiau šiuolaikinį tekstą, brėžiau paraleles tarp dviejų Europos pakraščių, jų žmonių gyvenimų ir kelionių, kurių nuotykius romano pasakotojas ir išpasakoja lyg mitą. Viduramžiai (jau brėkštant Renesansui) mano romane yra tik simbolinis laikas – romanas translaikiškas – nors, aprašydama įvykius, nenutolstu nuo viduramžiams būdingų detalių. Išsaugau tikrus istorinių personažų vardus ir vietovardžių pavadinimus, įsileidžiu daug europietiškosios vertybinės to meto (ir ne tik to meto) filosofijos, tiksliau nostalgijos jai – kintančiai arba nykstančiai. Ji justi tarp eilučių, herojų dialoguose, pasakotojo apmąstymuose, net gamtos aprašymuose. „Vivat regina!“ herojai nuolatos keliauja: kai kurie kerta visą Europą. Viduramžiais žmonės keliaudavo ne mažiau nei dabar, tik dažniausiai jų kelionė būdavusi „linijinė“ it Vergilijaus herojų: iškeliavę niekad nebegrįždavo ten, iš kur išvyko. Kelionei mano herojus laimindavęs tai monarchas, tai šventasis, tai tėvas arba motina, o į romano pavadinimą atėjęs šūkis „Vivat regina!“ simbolizuoja ne vien konkrečias herojes-karalienes, bet visų tautų ir visų laikų šūkį, išreiškiantį viltį, pradžią, atgimimą, šviesą; kiekvienai epochai – savo „Vivat regina!“. – Dalia Staponkutė.

_ _ _

Dalia Staponkutė (g. 1964 Šiauliuose) – rašytoja, vertėja, filosofė, humanitarinių mokslų daktarė, jau tris su puse dešimtmečio gyvenanti tarp Lietuvos ir Kipro. Sėkmingai debiutavo esė rinkiniu „Lietumi prieš saulę“ (2007). Jos esė romaną „Iš dviejų renkuosi trečią. Mano mažoji odisėja“ (2014) literatūrologai apdovanojo LLTI premija, skaitytojai išrinko Metų knyga, jis išverstas į keturias kalbas. Ankstesnių knygų temos – meilė, kelionės, nostalgija, motinystė, dvikalbystė – persmelkia ir šią, trečiąją, knygą.

_ _ _

Renginio metu galėsite įsigyti leidinį.

Skip to content