Medijų meno festivalyje Enter’19 mokslo ir meno sintezė
MMLAB (Asociacija Meno ir mokslo laboratorija) rugpjūčio 27 d. 20 val. Prisikėlimo aikštės sienoje atidarys tris instaliacijas CARDIO, TECHNOTEOLOGIJA ir MULTIDIMESIJA. Meną ir techologijas sintezuojančios, kinetinės ir šviečiančios instaliacijos bus patalpintos stiklinėje aikštės sienos dalyje per visus tris aukštus. Atidarymo metu vyks performatyvus įvykis “Analizuojant žvėrį”. Jo metu aikštės erdvė taps mistine šiandienos šventykla. Paslaptingas rūkas įtrauks į šiandieninį ritualą, kuriame gali klaidžioti, atrasti, pasitikėti, klausti ir atsakyti. Stebėti arba įsitraukti. Galbūt ten sutiksi žvėrį. O gal žvėris esi tu pats?
Performatyvus įvykis “Analizuojant žvėrį”- naujausias dviejų menininkų, Pauliaus Markevičiaus ir Barboros Šulniūtės, kolaboracijos kūrinys. Pasirodymas sukurtas remiantis kelionių aplink Lietuvą dokumentinėmis inspiracijomis, analizuojant žvėrį, jo aplinką ir prigimtinį ritualo poreikį. Kūrėjai aplankė Lietuvos gyvenvietes, patyrusias didžiausius demografinius pokyčius per pastaruosius 10 metų. Stebėjo, kokie “žvėrys” gyvena tose vietovėse. Taip pat, leidosi ieškoti ir tikrų žvėrių Lietuvos Nacionaliniuose parkuose. Kūrėjams buvo svarbu, kokie žvėrys ten gyvena, kaip keičiasi jų prisitaikymo ypatybės išlikti, kieno gyvenamos teritorijos, ar ištisos rūšys – nyksta. Šis įvykis tai tarpinė erdvė tarp spektaklio ir instaliacijos, kuomet, riba tarp stebinčiojo ir dalyvaujančio asimiliuosis ir išnyks, susiliedama bendrame erdvės laike, tarsi sulaužydama įprastus fizikos dėsnius. Kūrinio procese laiko linijinė tėkmė neegzistuoja. Tai – ritualui būdingas pojūtis, kuomet susikoncetruojama į tikslą, veiksmą, būseną, o visa kita skrieja aplink, tarsi būnant viesulo centre, kur sklando visiška ramybė, tačiau aplink – žemė maišosi su dangumi, objektais, daiktais, augalais, žmonėmis, gyvūnais…. . Darbas yra skirtas atkreipti dėmesį į tokią būseną ir paties ritualo prigimtinį poreikį žmogui. Žinoma, savo atvirumu erdvė gali išprovokuoti visai kitokius jausmus, kitokius ritualus, kiekvienam žiūrovui, tad džiaugsimės, jei tokių skirtingų ir individualių požiūrių, patirčių šis kuriamas įvykis suteiks. Ką vadiname žvėriškumu? Ar žmogus yra žvėris? Bet kokiu atveju, žmogų veda jausmas, alkis, troškimas, noras, siekis – žvėris.
Išsamesnė informacija apie rengiamas instaliacijas:
Instaliacija „Cardio“
Instaliacija „Cardio“ – apie meno ir mokslo sankirtoje išryškėjantį dvilypumą ir dualumą, reprezentaciją ir interpretavimą. Nors vyrauja įsitikinimai, kad moksle interpretacijos daug nėra, o mene ji – dominuojanti, tačiau tai yra tik laike susikūrę stereotipiniai įvaizdžiai, kaip ir beveik visi su širdies tema susiję elementai. Meninio tyrimo metu kūrėjai atskleidė, kad medicinoje kardiologai dažnai taip pat interpretuoja širdies ydos sukeliamus echoskopu girdimus garsus, bandydami nuspėti kas su jos veikla ne taip. Muzikoje nuo viduramžių laikų trubadūrų kuriamos meilės dainos, kuriose tekstai, apdainuojantys širdies vienintelės damos paieškas, skausmą, riterių žygius, per šimtmečius besitęsiančius ir 7-8-9 dešimtmečių dainose iki pat šių laikų. Ir visa tai interpretuoja šį mistifikuotą jausmą – meilę, neva slypinčią gyvybiškai svarbiausiame organe žmogaus organizme. Kiek iškreipta ikonizacija širdies tema vyrauja ir tautosakoje, kai tuo tarpu mokslas bei filosofija drastiškai aiškiai atskiria protą nuo širdies. Netgi dominuojanti šiuolaikinėje vizualinėje komunikacijoje heart emoji (širdies ikonėlė) kildinama iš interpretuoto mistinio Senovės Graikijos laikų augalo lapų formos, kuris irgi iš tikrųjų neaišku nei kaip atrodė ir ar apskirtai egzistavo. Į instaliaciją įpinamos gėlės, kurios neatsiejamos nuo meilės – pirmas pasimatymas, vestuvės, vaiko gimimas, laidotuvės, visur nešamos gėlės, kaip simbolis – meilės išraiška. Medis yra vienas iš seniausių simbolių, žmogaus sveikatos būklės metafora. O iš visos augalijos: žolės, lapų, lajos – žiedų yra mažiausiai, tačiau būtent jie simbolizuoja meilės vaisių. „Cardio“ parodoje naudojamos medžių šaknys ir jos interpretuojamos kaip augalo širdis, iš kurios išaugs mistinė, galbūt net neegzistavusi gėlė „Silphium“, kaip kadaise išdygo senovės graikų dievų soduose. Tai bus Ikebanos kompozicijos, kurias apgaubia lietuviška pieva ir astrų žiedai. Lietuviška pieva šiuo metu yra tiesiog žydinti vaistinė, ypač gausu širdies ligoms gydyti augalų, o pagal Nemuno Meilės salos legendą iš pievų gėlių būdavo pinami vainikai, kuriuos su savo vardais ir žvakutėmis, naktį iš vienos salos pusės paleisdavo vyrai, o iš kitos moterys ir taip srovės pagalba jie būdavo suporuojami. Šiuo metu prasideda astrų žydėjimas, jie Senovės Graikijoje buvo laikomi meilės simboliu ir primindavo apie rudens pradžią. Išvertus iš graikų kalbos „asteri” reiškia “žvaigždė”. Pasakojama, kad tylią naktį galima išgirsti, kaip šie augalai kalbasi su žvaigždėmis. Šias temas atspindintis dvilypis mitinis meno ir mokslo tyrimas kviečia apjungti du artimus polius ir pažvelgti iš mokslo – į širdį: echoskopo garsų ir neegzistuojančio augalo mito įkvėptą neoninį širdies sodą.
Kūrėjai: Agnė Matulevičiūtė – kompozitorė, meno doktorantė, menininkė, kaip pagrindinę mediją pasirinkusi muziką, garso meną. Nuo 2014 metų aktyviai dalyvauja grupinėse parodose, meno bei šiuolaikinės muzikos festivaliuose, menininkų rezidencijose Lietuvoje bei užsienyje. Jos muzika parašyta kinui skamba tarptautiniu mastu. Kompozitorė yra sukūrusi muziką daugiau nei 20 spektaklių, yra muzikos festivalio “Muzika erdvėje” meno vadovė, 2019 metais tapo kompozitorių sąjungos nare. Pagrindinis menininkės tyrinėjamas objektas – užgarsis (kontekstai, konceptai bei diskursai, slypintys už garso medijos) bei jo pritaikymas komponuojant muzikinius ar garsinius kūrinius. Julius Kuršis – apšvietimo dizaineris, fotografas, 2020 m. LRKM Jaunojo kūrėjo premijos laureatas. Aktyviai kuria valstybiniuose ir nepriklausomuose šalies teatruose. Simona Vaškytė – floristė, si.MONA gėlių kambario įkūrėja. Su gėlėmis dirba jau 15 metų. Organizuoja įvairias dirbtuves ir gėlių komponavimo mokymus. Jos kūryboje atsispindi subtili natūralios gamtos – pievų, miškų, pamiškių- ir kultūrinių augalų dermė. Mokslo konsultantė – vaikų kardiologė Loriana Kilaitė. Cardio: https://www.mmlaboratorija.lt/siauliai/cardio
Instaliacija „Technoteologija”
Kaip toli žmogus gali nueiti siekdamas technologijų pagalba palengvinti savąjį likimą, savojo „kryžiaus nešimą”? „Technoteologija” yra algoritmas, būtinas norint suprasti žmonijos vaidmenį technologiniame amžiuje per Imago Dei matricą. Domėdamasi technologijomis, jų raida, naujausiais išradimais ir pažanga, kūrėja kvestionuoja, ką reiškia būti žmogumi. Transhumanizmas, tai yra tai, kas jau peržengta, kas už žmogaus ribų. O ar įmanoma taip paprastai apibrėžti žmogų? Tai daugybė sumanių bei išsilavinusių žmonių, mokslininkų ir filosofų, rašytojų ir menininkų bandė padaryti nuo amžių gūdumos. Ar mums pavyko? Ar įmanoma pasiekti kompromisą tarp mokslinio ir teologinio mąstymo? Vieni mato žmogų kaip bio-kompiuterį, o kiti, kaip sielą, esančią fiziniame kūne, kuriai dvasią suteikia Dievas. Aglajos Ray (Eglės Tamulytės) nuomone, mezgami dialogai tarp mokslininkų ir teologų yra itin reikalingi šiuo metu, kai stovime didelių pokyčių horizonte, keldami etinius ir moralinius klausimus apie morfologinę laisvę ir amžino viešpatavimo materialioje Žemėje galimybes peržengiant žmogaus fizines ribas.
Kūrėjai: Eglė Tamulytė (g. 1988) yra aktyvi menininkė, dirbanti ne tik Lietuvos, bet ir tarptautiniu mastu. Ji išgarsėjo naudodama kūrybinį pseudonimą Shaltmira. Nuo 2020m. jį pakeitė į Aglaja Ray. Jos kūrybinę veiklą apima tapybos, grafikos darbų, videomeno, performansų kūrimas. E.Tamulytės atliekami meniniai tyrimai pristatomi personalinėse ir grupinėse parodose, festivaliuose Europos šalyse bei JAV. Menininkė yra pristačiusi virš 50 personalinių ir grupinių parodų Vokietijoje, JAV, Olandijoje, Švedijoje, Graikijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, Serbijoje, Kolumbijoje ir kt. Menininkė yra baigusi Grafikos magistro studijas Vilniaus Dailės Akademijoje. Eglė Tamulytė yra prestižinės prestižinės Ary Stillman stipendijos laureatė. Po kūrybinių rezidencijų Londone, Los Andžele, Niujorke, Meksiko mieste ir Berlyne, šiuo metu Eglė reziduoja savo gimtajame Griškabūdyje, kur įkūrė savo meno studiją ir ne pelno siekiančią organizaciją “Gyvenimo mokykla” skirtą neformaliam jaunimo ugdymui. Mokslo konsultantė – Karolina Rybačiauskaitė yra filosofijos doktorantė Vilniaus universitete, taip pat baigusi dailės istorijos ir teorijos studijas Vilniaus dailės akademijoje. Tyrinėja žinojimo kūrimo politiką kritinio posthumanizmo ir naujųjų materializmų filosofijoje. Domisi šiuolaikinio meno praktikų strategijomis antropoceno keliamų iššūkių kontekste. Technoteologija: https://www.mmlaboratorija.lt/siauliai/technoteologija
Instaliacija „Multidimensija”
Šviesa / poliesterio plėvelė
Ar tai yra tikra? Ar tai yra svarbu? Instaliacija veikia tarsi primityvusis kompiuteris. Stebint kuriamus atspindžių algoritmus – nyksta laikas. Grožis – žaidimo nugalėtojas. Tikrovė tampa kupina iliuzijos. Ar ji vis dar yra tikrovė?
Mūsų aplinka yra efektų rinkiniai. Tokios efektuotės pasireiškia įvairiomis formomis skirtingose gyvenimo plotmėse. Kaip mes pasirenkame, kuo tikėti kaip tikrumu?
Tikrieji šaltiniai ir objektai dažnai užgožiami atspindžių. Prarandant suvokimą, refleksijų įrankiai verčia jusles kurstyti pasitikėjimą ir tikėjimą naujuoju Atspindžių realumu.
Kūrėjas: Paulius Markevičius – laisvai samdomas teatro ir kino aktorius, režisierius, MMLAB meno vadovas.
Kuria spektaklius Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, Kauno nacionaliniame dramos teatre, teatre „Meno fortas“, Meno ir mokslo laboratorijoje, nepriklausomuose projektuose. Kūrėjo meninė raiška apima ne vien scenos menus, bet ir tarpsidciplininius projektus.
Paulius Markevičius 2018 m. apdovanotas LRKM Jaunojo kūrėjo premija, 2020 – Auksinio scenos kryžiaus laureatas.
Multidimensija: https://www.mmlaboratorija.lt/siauliai/multidimensija
Instaliacijų CARDIO, TECHNOTEOLOGIJA ir MULTIDIMESIJA paroda veiks iki rugsėjo 12 d.
