2026 m. rugpjūčio 6 d., ketvirtadienį, 17.30 val. atidaroma Miglės Kosinskaitės tapybos paroda „Bestia urbis“.
Paroda veiks iki rugsėjo 5 d.
Vaizduotės būtybės Miglės Kosinskaitės paveiksluose kartais primena paminklus, o nežmogiškieji šio pasaulio gyventojai iš bronzos, akmens ar betono atgyja nakčia. Alegorinės sargų ar totemų figūros, gyvūnų pavidalo heraldiniai ženklai nuo seno yra svarbi miestų architektūros ir fasadų puošybos dalis. Jie tokie įprasti, kad jų nė nepastebime. Todėl į juos ir krypsta tapytojos žvilgsnis.
Bestia urbis padermė – gausi ir įvairi. Vienus žvėris menininkė atsitiktinai randa keliaudama, kiti – gerai žinomi jos gyvenamojo miesto bendruomenės nariai. Nuo 1979 m. Ąžuolyno parke besiganantis Dalios Matulaitės bronzinis „Stumbras“ – heraldinis Kauno miesto simbolis, atvirtęs į stambų žinduolį. Garsieji Vytauto Didžiojo karo muziejaus liūtai, iki 1938 m. budėję Astravo dvare prie Biržų, buvo išlieti iš ketaus XIX a. Sankt Peterburge grafo Jono Tiškevičiaus užsakymu. Muziejui juos padovanojo grafo sūnus Jonas Jurgis Tiškevičius – paskutinis dvaro paveldėtojas. Astravo dvaro rūmų portalą dabar sergsti jų betoniniai antrininkai. Kauniečiai prie muziejaus mėgsta fotografuoti ant liūtų užsėdusius vaikus. Miglės Kosinskaitės paveikslas „Užtemimas“ primena fotografijos negatyvą. Menininkė neslepia tapydama besinaudojanti nuotraukomis, nors metaliniai žvėrys turbūt yra kantriausi pozuotojai.
Namo, esančio Vilniuje, Gedimino pr. 2, fasadą puošiantys lokiai mena XX a. pradžioje čia veikusią Izajo Bunimovičiaus saldumynų krautuvę. Dvi meškos ant kraigo saugo secesinės architektūros paminklą Vytauto gatvėje Ukmergėje. Namą 1913 m. pasistatė verslininkai Kazimieras ir Teofilė Deveikiai. Per sovietų okupaciją visas dekoras buvo sunaikintas. Skulptorius Mykolas Strioga (1931–2022), nuo 1942 m. gyvenęs Ukmergėje, 1999 m. pagal išlikusias nuotraukas atkūrė apytiksles meškų horeljefų kopijas. Name, stovinčiame Karmelitų aikštės ir Taboro gatvės kampe Vienoje, gyveno muzikų Straussų šeima. Pastato erkerio viršuje, priešais palėpės langus, puikuojasi kalvystės meistro Emanuelio Lankotskio sukurtas varinis elnias – 1910 m. tarptautinėje medžioklės parodoje Vokietijos paviljoną puošusios figūros kopija.
Prie šios kompanijos prisijungia ir katinas, Ksenijos Jaroševaitės iškaltas iš 16 tonų sveriančio akmens rašytojai Jurgai Ivanauskaitei atminti; Talino Rotermani kvartalo šuo; Mykolo Saukos unguriai; Donato Jankausko-Duonio beždžionė; kiškiai iš Samo salos Graikijoje ir betoniniai dinozaurai iš Zarasų. Istoriniai miestų sargai ir šiuolaikinių sodybų puošmenos, garsių dailininkų skulptūros ir nežinomų pameistrių dirbiniai, menki ir galingi, juokingi ir šiurpūs padarai prašėsi būti nutapyti. Vienas jų – menininkės pramanytas. Ar atspėsite, kuris?
– Erika Grigoravičienė
_ _ _
Miglė Kosinskaitė’s painting exhibition „Bestia urbis” opens on Thursday, 6 August 2026, at 5.30 pm.
The exhibition will be on view until 5 September.
The imaginary creatures in Miglė Kosinskaitė’s paintings sometimes resemble monuments, while the non-human inhabitants of this world, cast in bronze, stone or concrete, come to life at night. Allegorical figures of guardians and totems, as well as heraldic symbols in animal form, have long played an important role in urban architecture and the decoration of building façades. They are so familiar that we barely notice them. It is precisely towards these figures that the painter turns her gaze.
The bestia urbis species is numerous and diverse. Some of the beasts are encountered by chance during the artist’s travels, while others are well-known members of the community in the city where she lives. Dalia Matulaitė’s bronze sculpture The Bison, grazing in Ąžuolynas Park since 1979, is the heraldic symbol of the city of Kaunas transformed back into a large mammal. The famous lions of the Vytautas the Great War Museum, which guarded Astravas Manor near Biržai until 1938, were cast in iron in nineteenth-century Saint Petersburg at the request of Count Jonas Tiškevičius. They were donated to the museum by the count’s son, Jonas Jurgis Tiškevičius, the manor’s final heir. Concrete replicas now guard the entrance portal of Astravas Manor. People in Kaunas enjoy photographing children sitting astride the lions outside the museum. Miglė Kosinskaitė’s painting Eclipse resembles a photographic negative. The artist makes no secret of using photographs while painting, although metal beasts are probably the most patient of models.
The bears decorating the façade of the building at 2 Gedimino Avenue in Vilnius recall the confectionery shop run there by Izajas Bunimovičius in the early twentieth century. Two bears on the roof ridge guard an Art Nouveau architectural monument on Vytauto Street in Ukmergė. The house was built in 1913 by businesspeople Kazimieras and Teofilė Deveikiai. All its decoration was destroyed during the Soviet occupation. In 1999, the sculptor Mykolas Strioga (1931–2022), who had lived in Ukmergė since 1942, created approximate replicas of the bear reliefs using surviving photographs. The Strauss family of musicians lived in a house on the corner of Karmeliterplatz and Taborstraße in Vienna. Above the building’s bay window, in front of the attic windows, stands a copper stag created by the metalworker Emanuel Lankotsky. It is a copy of a figure that adorned the German pavilion at the International Hunting Exhibition in 1910.
The company is also joined by a cat carved by Ksenija Jaroševaitė from a sixteen-ton block of stone in memory of the writer Jurga Ivanauskaitė; a dog from Tallinn’s Rotermann Quarter; Mykolas Sauka’s eels; Donatas Jankauskas-Duonis’s monkey; hares from the Greek island of Samos; and concrete dinosaurs from Zarasai. Historical guardians of cities and ornaments of contemporary homes, sculptures by renowned artists and works by unknown apprentices, creatures both humble and powerful, comical and terrifying—all seemed to demand to be painted. One of them was invented by the artist. Can you guess which one?
— Erika Grigoravičienė
