Prancūzų kino festivalis „Žiemos ekranai“ grįžta į Šiaulių dailės galeriją (Vilniaus g. 245)!
🇫🇷 🇫🇷 🇫🇷
𝐏𝐑𝐎𝐆𝐑𝐀𝐌𝐀:
𝟏.𝟐𝟖 | 𝟏𝟖.𝟎𝟎 ŽUDIKŲ KUPĖ
𝟏.𝟐𝟗 | 𝟏𝟖.𝟎𝟎 TIESIOG JUODAS
𝟐.𝟎𝟐 | 𝟏𝟖.𝟎𝟎 MŪSŲ KRITĘ BROLIAI
𝟐.𝟎𝟑 | 𝟏𝟖.𝟎𝟎 PO LIBANO DANGUMI
𝟐.𝟎𝟒 | 𝟏𝟖.𝟎𝟎 ŽMOGUS IŠ RIO
𝟐.𝟎𝟓 | 𝟏𝟖.𝟎𝟎 SUDIE, KVAILIAI!
🇫🇷 🇫🇷 🇫🇷
Bilieto kaina – 3 Eur, 2 Eur su nuolaida (moksleiviai, studentai, senjorai).
Seansuose bus prašoma pateikti galiojantį Galimybių pasą.
🇫🇷 🇫🇷 🇫🇷
𝐃𝐀𝐔𝐆𝐈𝐀𝐔 𝐀𝐏𝐈𝐄 𝐅𝐈𝐋𝐌𝐔𝐒
𝟏.𝟐𝟖 | 𝟏𝟖.𝟎𝟎 ŽUDIKŲ KUPĖ
Režisierius – Costa-Gavras
Vaidina: Yves Montant, Simone Signoret, Jacques Perrin
Trukmė –119 min. Išleidimo metai – 1965. N-13
Naktinio traukinio keleivės kūnas randamas kupė vagone be gyvybės ženklų. Inspektoriui Grazziani pavesta ištirti nusikaltimo detales ir apklausti įvykio liudininkus. Tačiau ne tik inspektoriaus taikinyje atsiduria drauge keliavę nepažįstamieji, jie vienas po kito, mįslingai, taip pat tampa žmogžudystės aukomis. Akivaizdu, žudikas kur kas apsukresnis, nei policijos pajėgos, bet kas jis toks?
Komiškas tonas ir ritmingos mizanscenos ir aktorių žvaigždynas šią painią detektyvinę istoriją paverčia įtraukiančiu ir įsimintinu modernaus kino įvykiu.
Graikų ir rusų kilmės prancūzų režisierius Costa-Gavras (1933) studijavo literatūrą ir kiną Paryžiuje, dirbo režisierių René Clément et Jacques Demy asistentu. Kaip režisierius debiutuoja su kriminaline drama „Žudikų kupė“ (1965), su Simone Signoret ir kitais garsiais Prancūzų aktoriais. Kūrė Prancūzijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, daugiausia politinius filmus. Filmai „Z“ (1969) „Specialusis skyrius“ (1975), „Dingęs be žinios“ (1982) apdovanoti „Oskarais“, Kanų kino festivalio prizais. Venecijos, San Sebastiano ir kituose kino festivaliuose apdovanotas už viso gyvenimo nuopelnus. Nuo 2007-ųjų yra garsiosios Prancūzijos sinematekos prezidentas.
🇫🇷 🇫🇷 🇫🇷
𝟏.𝟐𝟗 | 𝟏𝟖.𝟎𝟎 TIESIOG JUODAS
Režisieriai: Jean-Pascal Zadi, John Wax
Vaidina: Jean-Pascal Zadi, Caroline Anglade, Fary
Trukmė – 90 min. Išleidimo metai – 2020. N-13
Nesėkmingas bedarbis aktorius JP pasišauna surengi pirmąjį masinį juodaodžių protesto žygį Prancūzijoje. Pasirengimo darbai vyksta televizijos kamerų akivaizdoje, bet vietoj prasmingo dialogo su įtakingais visuomenės veikėjais, JP kolekcionuoja nesusipratimą po nesusipratimo. Garsus komikas Fary bene vienintelis, tikintis organizatoriumi ir remiantis maršo iniciatyvą. Bet ir jo parama ima svyruoti, kai tampa nebeaišku, ar JP aktyvizmas iš tiesų nuoširdus, o gal jis tik ieško kelio į šlovę?
Pasitelkę netikros dokumentikos stilių, režisieriai demonstruoja plataus diapazono humorą, drąsiai gvildendami aktualias rasizmo, tolerancijos problemas ir dekonstruodami socialines klišes.
Prancūzų režisierius, aktorius, prodiuseris ir reperis Jean-Pascal Zadi (1980) jaunystėje svajojo apie profesionalaus futbolininko karjerą, vėliau laimę bandė kaip repo atlikėjas, o 2005-aisiais ima režisuoti ir prodiusuoti mažo biudžeto filmus. Politinė komedija „Tiesog juodas“ (2020) sulaukė itin didelio visuomenės dėmesio Prancūzijoje ir pelnė Zadi perspektyviausio aktoriaus titulą „Cezario“ apdovanojimuose.
Paryžiuje gyvenantis ir dirbantis režisierius, montažo režisierius ir kino aikštelės fotografas John Wax kine dirba nuo 2010-ųjų. Pažintis su Jean-Pascal Zadi bendro kino projekto metu davė pradžią jų režisūriniam duetui ir debiutui su „Tiesog juodas“ (2020).
🇫🇷 🇫🇷 🇫🇷
𝟐.𝟎𝟐 | 𝟏𝟖.𝟎𝟎 MŪSŲ KRITĘ BROLIAI
Režisierius – Hélier Cisterne
Vaidina: Vincent Lacoste, Vicky Krieps
Trukmė – 93 min. Išleidimo metai – 2020. N-13
Alžyras, 1956-ieji. Idealistas ir romantikas fabriko darbininkas Fernandas Ivetonas aistringai palaiko Alžyro nepriklausomybę. Su tokiu pačiu įkarščiu jis myli ir savo žmoną Heleną. Vieną dieną jis sulaikomas dėl darbovietėje padėto sprogmens. Niekas nenukentėjo, bet jam gresia mirties bausmė. Politinė įtampa darosi nepakeliama, bet Helena atsisako palikti šalį ir saugiai įsikurti Prancūzijoje. Ji kovos Fernando pašonėje tiek, kiek reikės, iki galo.
Tikrai istorija paremtas jautrus ir įtraukiantis pasakojimas apie didžiosios istorijos traiškomus mažųjų žmonių likimus.
Hélier Cisterne (1981) baigė filosofijos studijas Paryžiaus 8-ajame universitete. Debiutinis filmas „Vandalas“ (2013) buvo įvertintas Louis Delluc prizu už geriausią pirmąjį prancūzišką filmą. Cisterne režisavo populiaraus televizijos serialo apie Prancūzijos užsienio žvalgybos tarnybos agentus „Legendų biuras“ serijas. Joseph Andras knygos ekranizacija „Mūsų kritę broliai“ (2020) – tai antrasis režisieriaus filmas, atrinktas į Romos kino festivalio konkursinę programą.
🇫🇷 🇫🇷 🇫🇷
𝟐.𝟎𝟑 | 𝟏𝟖.𝟎𝟎 PO LIBANO DANGUMI
Režisierė – Chloé Mazlo
Vaidina: Alba Rohrwacher, Wajdi Mouawad, Isabelle Zighondi
Trukmė – 90 min. Išleidimo metai – 2020. N-13
1950-aisiais jaunutė Alice palieka gimtąją Šveicariją ir įsikuria Libane. Tolimoje egzotiškoje šalyje ji įsimyli ir savo širdį atiduoda Josephui, patrakusiam astrofizikui, svajojančiam į kosmosą išsiųsti pirmąją šalies delegaciją. Alice greitai pritampa prie ekscentriškos ir linksmos vyro giminės. Bet šeimyninio rojaus idilė po skaisčia Libano saule ima niauktis, kai pilietinio karo siaubas pamažu tampa kasdienybės dalimi.
Režisierės šeimos istorijos įkvėptas filmas – spalvingas, gyvenimo džiaugsmo kupinas pasakojimas su animaciniais intarpais, kuriuose fantazija ir poezija neužglaisto, bet suteikia drąsos dorotis su trauminėmis patirtimis.
Libaniečių kilmės prancūzų režisierė Chloé Mazlo (1988) gyvena ir kuria Paryžiuje. Baigusi grafinio dizaino studijas Strasbūro dekoratyvinių menų akademijoje, ėmėsi kurti animacinius filmus, eksperimentuodama su skirtingomis technikomis. Kūrėjos filmai sulaukė svarbių įvertinimų tarptautiniuose kino festivaliuose, rodyti Prancūzijos televizijoje. „Maži akmenukai“ (2015) pelnė geriausio trumpametražio filmo apdovanojimą prestižiniuose „Cezario“ apdovanojimuose. Pilno metro debiutas „Po Libano dangumi“ (2020) pristatytas Kanų kino festivalio „Kritikų savaitės“ programoje.
🇫🇷 🇫🇷 🇫🇷
𝟐.𝟎𝟒 | 𝟏𝟖.𝟎𝟎 ŽMOGUS IŠ RIO
Režisierius – Philippe de Broca
Vaidina: Jean-Paul Belmondo, François Dorléac, Jean Servais, Adolfo Celi
Trukmė –112 min. Išleidimo metai – 1964. N-13
Gavęs aštuonias dienas atostogų, karys Adrianas Dufourquet nekantrauja Paryžiuje pasimatyti su savo žaviąja sužadėtine Agnès, bet vietoj romantiškų sutiktuvių, jaunuolis tampa mylimosios pagrobimo liudininku. Laiko dvejonėms nėra, Adrianas nemirktelėjęs skuodžia paskui pagrobėjus, ir netikėtai atsiduria Brazilijoje. Čia ima aiškėti, kad pagrobimas susijęs su Amazonės statulėlių kontrabanda, ir spalvingi nuotykiai tolimojoje šaly tik prasideda.
Nutrūktgalviška drąsa, išskirtinė charizma ir humoro jausmas: Belmondo talentas liejasi per kraštus šioje veiksmo ir nuotykių karuselėje. Nieko nuostabaus, kad filmas įkvėpė Steveną Spielbergą kuriant Indianos Džounso sagą.
Prancūzų režisieriaus Philippe de Broca (1933-2004) filmografijoje daugiau nei trisdešimt filmų, ir daugelis buvo itin sėkmingi ir labai populiarūs Prancūzijoje, tarp jų ir „Žmogus iš Rio“ (1964), vienas svarbiausių režisieriaus kūrinių. Šio filmo dėka Jean-Paul Belmondo sulaukė tarptautinio pripažinimo. Aktorius vaidino net šešiuose de Broca filmuose, kuriems būdingas dinamiška įvykių eiga, komiškos, fizinių aktoriaus jėgų reikalaujančios situacijos.
🇫🇷 🇫🇷 🇫🇷
𝟐.𝟎𝟓 | 𝟏𝟖.𝟎𝟎 SUDIE, KVAILIAI!
Režisierius – Albert Dupontel
Vaidina: Virginie Efira, Albert Dupontel, Michel Vuillermoz, Nicolas Marié
Trukmė – 87 min. Išleidimo metai – 2020. N-13
Sulaukusi 43-ijų, Siuzė Trappet išgirsta negailestingą diagnozę, ji serga nepagydoma liga ir gyveni jai liko vos keli mėnesiai. Nebeturinti ko prarasti, moteris ryžtasi paskutiniam išbandymui – surasti prieš daugybę metų įvaikinti atiduotą sūnų. Biurokratiniais labirintais klajojančią moterį likimas suveda su JB, darbo nustekentu programuotoju, ir Ponu Blin, aklu ligoninės archyvų darbuotoju. Nuostabą kelianti trijulė seka Siuzės sūnaus pėdsakais, ir jų nuotykių galėtų pavydėtų net rimčiausi veiksmo filmų herojai.
Septyniais „Cezariais“ apdovanota ir geriausiu metų filmu pripažinta komedija – tai siautulinga vizuali opera, kurioje savo vietą randa ir lyriška istorija, ir absurdiškų situacijų komiškas tikrumas.
Režisierius, scenaristas, aktorius ir komikas Albert Dupontel (1964) karjerą kine pradėjo kaip aktorius, dirbo su Jacques Audiard, Gaspar Noé, Jean-Pierre Jeunet, Jean Becker ir kitais režisieriais. Dupontel režisūrinis debiutas „Bernie“ (1996) sulaukė didelės sėkmės Prancūzijoje. „Iki pasimatymo ten viršuje“ (2017) pelnė penkis „Cezario“ apdovanojimus, tarp jų ir geriausio režisieriaus. „Sudie, kvailiai!“ (2020) – tai jau septintas pilno metro filmas, įvertintas net septyniais „Cezario“ apdovanojimais ir pripažintas geriausiu metų filmu Prancūzijoje.
🇫🇷 🇫🇷 🇫🇷
Festivalio „Žiemos ekranai“ organizatorius – Prancūzų institutas Lietuvoje
Festivalio parneris Šiauliuose – Šiaulių dailės galerija
Skip to content