Šiaulių dailės galerija, Vilniaus g. 245
gegužės 28 d. – rugsėjo 12 d.
Elektroninės Rakauskaitės paroda „Vaikščiojimai sau iš paskos“.
Živilės Žvėrūnos, Jolitos Puleikytės, Luko Vigelio ir Mariaus Žalneravičiaus viešų erdvių projektas „Graphizmai“.
Vytauto Viržbicko skulptūra „Esminės klaidos kartojimas“.
Garso aplinka – dj Obcdn (Obsidian).
(Šiaulių dailės galerija, Vilniaus g. 245)
Tomo Andrijausko ir Andriaus Grigalaičio paroda „Nefilmuota tikrovė. Miglos žemėlapiai“.
(Fotografijos muziejus, Vilniaus g. 140)
(LDS Šiaulių skyriaus patalpos, Aušros al. 41)
Pristato tarptautinis šokio festivalis „Naujasis Baltijos šokis“.
(Šiaulių dailės galerija, Vilniaus g. 245)
Atidarymo metu garsinę odisėją kurs dj Obcdn (Obsidian), o tai reiškia, kad rafinuota garso skulptūrų aplinka garantuota.
Kūrinių bus ir miesto erdvėse. Živilės Žvėrūnos, Jolitos Puleikytės, Luko Vigelio ir Mariaus Žalneravičiaus viešų erdvių projektas „Graphizmai“ tęsia galerijos plėtojamą invaziją į gatves. Ant sienų, tarpuvartėse įsikurs didžiuliai psichodelinės grafikos kūriniai. Tai labai privačių, „monitorinių“ menininkų regėjimų transformacija į ryškiaspalvius kitų planetų gyvenimus, kurie praeiviams primins apie vaizdinio galią ir jo įtaką sapnams.
Visi jau spėjo pamėgti šalia galerijos stovėjusią Vytauto Viržbicko skulptūrą „Esminė klaida“. Atidarymo proga ji bus atnaujinta ir pertapyta. Droną tramdantys berniukas ir katinas bus tie patys bet ir visiškai kiti.
„Enter“ festivalis plečia savo ribas ir kviečia į vilnietės Malvinos Jelinskaitės parodą „Pietrytinis pietryčių vėjas“ Fotografijos muziejuje. Malvina yra viena paslaptingiausių Lietuvos menininkų. Baigusi filosofijos ir menotyros studijas, ji laisvai audžia sudėtingus minties ir meno interpretacijų ornamentus. Tačiau kūrybiškai labiau reiškiasi kaip fotografė ir menininkė. Retai dalyvaudama parodose, Malvina slapukauja dvigubai – jos tirpstantys fotografiniai vaizdiniai kupini laukimo ir netikėtų nušvitimų, o ji pati retai dalinasi savo meniniais ieškojimais su publika. Todėl šios originalios asmenybės paroda fotografijos muziejuje labai laukiama dėl kelių priežasčių.
Pirma, Malvina šią parodą skiria savo gimtam Šiaulių miestui. Neatsitiktinai paroda vadinasi „Pietrytinis pietryčių vėjas“. Tai užuomina į gyvenimo skersvėjus Pietiniame rajone. Antra, tai netradicinė fotografijos paroda, greičiau, antigravitacinė šviesos virpėjimų kolekcija. Todėl ši ekspozicija kontrasto principu labai įdomiai suskambės muziejaus erdvėse. Trečia, turėsime galimybę pamatyti išplėstinės fotografijos meną, pasąmoninės optikos žaismą, kuris labai tinka medijų meno festivalio „Enter“ nuotaikai.
Taip pat Fotografijos muziejuje galėsime tyrinėti Tomo Andrijausko ir Andriaus Grigalaičio parodos „Nefilmuota tikrovė. Miglos žemėlapiai“ maršrutus. Jie klaidinti ir migloti. Tačiau labai dažnai, tai kas svetima ir baugina, greitai tampa artimiausia aplinka. Autoriai pateiks receptus, kaip tai padaryti.
LDS Šiaulių skyriaus patalpose bus eksponuojami VDA Telšių fakulteto studentų tekstiniai – vizualiniai intymios kasdienybės dienoraščiai. Kaip įkyri ir nepastebima buities detalė tampa universaliu simboliu? Kūriniai klausia ir atsako.
Liepos 24 d. portugalų trupės šokio spektaklis „Coin Operated“ (režisieriai Jonas&Lander) uždarys pirmą „Enter19“ festivalio dalį. Šį spektaklį pristato tarptautinis šokio festivalis „Naujasis Baltijos šokis“. Tačiau tai labiau šokio skulptūra, performansas, judesių fabrikas, galerijos erdvei pritaikyta gyva instaliacija. Ateikite ir pamatysite kaip galima suderinti kompozicinę simetriją ir beprotybę, algoritminį judesį ir jausmų gilumas.
Išsamesnė informacija apie rengiamas instaliacijas:
Instaliacija „Cardio“ – apie meno ir mokslo sankirtoje išryškėjantį dvilypumą ir dualumą, reprezentaciją ir interpretavimą. Nors vyrauja įsitikinimai, kad moksle interpretacijos daug nėra, o mene ji – dominuojanti, tačiau tai yra tik laike susikūrę stereotipiniai įvaizdžiai, kaip ir beveik visi su širdies tema susiję elementai. Meninio tyrimo metu kūrėjai atskleidė, kad medicinoje kardiologai dažnai taip pat interpretuoja širdies ydos sukeliamus echoskopu girdimus garsus, bandydami nuspėti kas su jos veikla ne taip. Muzikoje nuo viduramžių laikų trubadūrų kuriamos meilės dainos, kuriose tekstai, apdainuojantys širdies vienintelės damos paieškas, skausmą, riterių žygius, per šimtmečius besitęsiančius ir 7-8-9 dešimtmečių dainose iki pat šių laikų. Ir visa tai interpretuoja šį mistifikuotą jausmą – meilę, neva slypinčią gyvybiškai svarbiausiame organe žmogaus organizme. Kiek iškreipta ikonizacija širdies tema vyrauja ir tautosakoje, kai tuo tarpu mokslas bei filosofija drastiškai aiškiai atskiria protą nuo širdies. Netgi dominuojanti šiuolaikinėje vizualinėje komunikacijoje heart emoji (širdies ikonėlė) kildinama iš interpretuoto mistinio Senovės Graikijos laikų augalo lapų formos, kuris irgi iš tikrųjų neaišku nei kaip atrodė ir ar apskirtai egzistavo. Į instaliaciją įpinamos gėlės, kurios neatsiejamos nuo meilės – pirmas pasimatymas, vestuvės, vaiko gimimas, laidotuvės, visur nešamos gėlės, kaip simbolis – meilės išraiška. Medis yra vienas iš seniausių simbolių, žmogaus sveikatos būklės metafora. O iš visos augalijos: žolės, lapų, lajos – žiedų yra mažiausiai, tačiau būtent jie simbolizuoja meilės vaisių. „Cardio“ parodoje naudojamos medžių šaknys ir jos interpretuojamos kaip augalo širdis, iš kurios išaugs mistinė, galbūt net neegzistavusi gėlė „Silphium“, kaip kadaise išdygo senovės graikų dievų soduose. Tai bus Ikebanos kompozicijos, kurias apgaubia lietuviška pieva ir astrų žiedai. Lietuviška pieva šiuo metu yra tiesiog žydinti vaistinė, ypač gausu širdies ligoms gydyti augalų, o pagal Nemuno Meilės salos legendą iš pievų gėlių būdavo pinami vainikai, kuriuos su savo vardais ir žvakutėmis, naktį iš vienos salos pusės paleisdavo vyrai, o iš kitos moterys ir taip srovės pagalba jie būdavo suporuojami. Šiuo metu prasideda astrų žydėjimas, jie Senovės Graikijoje buvo laikomi meilės simboliu ir primindavo apie rudens pradžią. Išvertus iš graikų kalbos „asteri” reiškia “žvaigždė”. Pasakojama, kad tylią naktį galima išgirsti, kaip šie augalai kalbasi su žvaigždėmis. Šias temas atspindintis dvilypis mitinis meno ir mokslo tyrimas kviečia apjungti du artimus polius ir pažvelgti iš mokslo – į širdį: echoskopo garsų ir neegzistuojančio augalo mito įkvėptą neoninį širdies sodą.
Kūrėjai: Agnė Matulevičiūtė – kompozitorė, meno doktorantė, menininkė, kaip pagrindinę mediją pasirinkusi muziką, garso meną. Nuo 2014 metų aktyviai dalyvauja grupinėse parodose, meno bei šiuolaikinės muzikos festivaliuose, menininkų rezidencijose Lietuvoje bei užsienyje. Jos muzika parašyta kinui skamba tarptautiniu mastu. Kompozitorė yra sukūrusi muziką daugiau nei 20 spektaklių, yra muzikos festivalio “Muzika erdvėje” meno vadovė, 2019 metais tapo kompozitorių sąjungos nare. Pagrindinis menininkės tyrinėjamas objektas – užgarsis (kontekstai, konceptai bei diskursai, slypintys už garso medijos) bei jo pritaikymas komponuojant muzikinius ar garsinius kūrinius. Julius Kuršis – apšvietimo dizaineris, fotografas, 2020 m. LRKM Jaunojo kūrėjo premijos laureatas. Aktyviai kuria valstybiniuose ir nepriklausomuose šalies teatruose. Simona Vaškytė – floristė, si.MONA gėlių kambario įkūrėja. Su gėlėmis dirba jau 15 metų. Organizuoja įvairias dirbtuves ir gėlių komponavimo mokymus. Jos kūryboje atsispindi subtili natūralios gamtos – pievų, miškų, pamiškių- ir kultūrinių augalų dermė. Mokslo konsultantė – vaikų kardiologė Loriana Kilaitė.
Kaip toli žmogus gali nueiti siekdamas technologijų pagalba palengvinti savąjį likimą, savojo „kryžiaus nešimą”? „Technoteologija” yra algoritmas, būtinas norint suprasti žmonijos vaidmenį technologiniame amžiuje per Imago Dei matricą. Domėdamasi technologijomis, jų raida, naujausiais išradimais ir pažanga, kūrėja kvestionuoja, ką reiškia būti žmogumi. Transhumanizmas, tai yra tai, kas jau peržengta, kas už žmogaus ribų. O ar įmanoma taip paprastai apibrėžti žmogų? Tai daugybė sumanių bei išsilavinusių žmonių, mokslininkų ir filosofų, rašytojų ir menininkų bandė padaryti nuo amžių gūdumos. Ar mums pavyko? Ar įmanoma pasiekti kompromisą tarp mokslinio ir teologinio mąstymo? Vieni mato žmogų kaip bio-kompiuterį, o kiti, kaip sielą, esančią fiziniame kūne, kuriai dvasią suteikia Dievas. Aglajos Ray (Eglės Tamulytės) nuomone, mezgami dialogai tarp mokslininkų ir teologų yra itin reikalingi šiuo metu, kai stovime didelių pokyčių horizonte, keldami etinius ir moralinius klausimus apie morfologinę laisvę ir amžino viešpatavimo materialioje Žemėje galimybes peržengiant žmogaus fizines ribas.
Kūrėjai: Eglė Tamulytė (g. 1988) yra aktyvi menininkė, dirbanti ne tik Lietuvos, bet ir tarptautiniu mastu. Ji išgarsėjo naudodama kūrybinį pseudonimą Shaltmira. Nuo 2020m. jį pakeitė į Aglaja Ray. Jos kūrybinę veiklą apima tapybos, grafikos darbų, videomeno, performansų kūrimas. E.Tamulytės atliekami meniniai tyrimai pristatomi personalinėse ir grupinėse parodose, festivaliuose Europos šalyse bei JAV. Menininkė yra pristačiusi virš 50 personalinių ir grupinių parodų Vokietijoje, JAV, Olandijoje, Švedijoje, Graikijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, Serbijoje, Kolumbijoje ir kt. Menininkė yra baigusi Grafikos magistro studijas Vilniaus Dailės Akademijoje. Eglė Tamulytė yra prestižinės prestižinės Ary Stillman stipendijos laureatė. Po kūrybinių rezidencijų Londone, Los Andžele, Niujorke, Meksiko mieste ir Berlyne, šiuo metu Eglė reziduoja savo gimtajame Griškabūdyje, kur įkūrė savo meno studiją ir ne pelno siekiančią organizaciją “Gyvenimo mokykla” skirtą neformaliam jaunimo ugdymui. Mokslo konsultantė – Karolina Rybačiauskaitė yra filosofijos doktorantė Vilniaus universitete, taip pat baigusi dailės istorijos ir teorijos studijas Vilniaus dailės akademijoje. Tyrinėja žinojimo kūrimo politiką kritinio posthumanizmo ir naujųjų materializmų filosofijoje. Domisi šiuolaikinio meno praktikų strategijomis antropoceno keliamų iššūkių kontekste.
Technoteologija: https://www.mmlaboratorija.lt/siauliai/technoteologija
Instaliacija „Multidimensija”
Šviesa / poliesterio plėvelė
Ar tai yra tikra? Ar tai yra svarbu? Instaliacija veikia tarsi primityvusis kompiuteris. Stebint kuriamus atspindžių algoritmus – nyksta laikas. Grožis – žaidimo nugalėtojas. Tikrovė tampa kupina iliuzijos. Ar ji vis dar yra tikrovė?
Mūsų aplinka yra efektų rinkiniai. Tokios efektuotės pasireiškia įvairiomis formomis skirtingose gyvenimo plotmėse. Kaip mes pasirenkame, kuo tikėti kaip tikrumu?
Tikrieji šaltiniai ir objektai dažnai užgožiami atspindžių. Prarandant suvokimą, refleksijų įrankiai verčia jusles kurstyti pasitikėjimą ir tikėjimą naujuoju Atspindžių realumu.
Kūrėjas: Paulius Markevičius – laisvai samdomas teatro ir kino aktorius, režisierius, MMLAB meno vadovas.
Kuria spektaklius Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, Kauno nacionaliniame dramos teatre, teatre „Meno fortas“, Meno ir mokslo laboratorijoje, nepriklausomuose projektuose. Kūrėjo meninė raiška apima ne vien scenos menus, bet ir tarpsidciplininius projektus.
Paulius Markevičius 2018 m. apdovanotas LRKM Jaunojo kūrėjo premija, 2020 – Auksinio scenos kryžiaus laureatas.
Multidimensija: https://www.mmlaboratorija.lt/siauliai/multidimensija
Jonas & Lander (Portugalija)
Techninė pagalba: Joana Mário
Garso dizainas: Lander Patrick
Kostiumų dizainas: Jonas Lopes
Vadyba ir prodiusavimas: Patrícia Soares
Prodiuseris: Sinistra Associação Cultural
Produkcijos partneriai: BoCa Šiuolaikinių menų bienalė
Parama menininkų rezidencijai: O Espaço do Tempo, National Coach Museum
Premjera: 2019 m.
Bilieto kaina 5 Eur, 3 Eur (moksleiviams, studentams, pensininkams,
neįgaliesiems)
Elektroninės Rakauskaitės paroda „Vaikščiojimai sau iš paskos“
Autorė apie parodą:
“Kiekvienas tapytojas žino, kad laiku nesustojus galima nepataisomai sugadinti ir- ar nuvarginti tapinį. Aštuntame dešimtmetyje artėjant tapybos studijų tuometiniame dailės institute pabaigai įkvėpta daugiasluoksnių
aptrupėjusių Vilniaus senamiesčio sienų buvau pradėjusi dreifuoti mentele glaistomų aliejinių dažų paviršiuose. Gramdžiau, anglų kalba raižiau- iki graffiti era LT- (ne)atsitiktinius užrašus, klijavau ir “tirpinau” popierinių skelbimų likučius… Kuo labiau nuvargintas ir sugadintas paviršius- tuo įtikinamiau. Šių dienų tokios tapybos atitikmuo (mega skalėje) galėtų būti vėlyvoji A. Richterio spalvinė abstrakcija.
“Practice makes perfect” ir “nekartoti to, kas jau yra padaryta”- jei likimas į Lietuvą nebūtų atskraidinęs Kęs. Zapkaus, turbūt būčiau “amžiams pastrigusi” tapybos žanre…
Skausmingas baigiamojo “Hommage a’ Monet” (“Net nepradėta tapyti”) darbo nuvertinimas kuriam laikui atgrasė nuo vaizduojamojo meno konteksto – to laikotarpio alternatyva užsimiršimui – Fashion asamblėjos Jūrmaloje ir Rygoje. Rūbų dizainerio ir vaikščiojimo ant podiumo patirtis suteikė kūrybiškos kergimo drąsos konstruojant konceptualius plaukuočio, marškinėlių iš džiovintų jazminų žiedlapių objektus, netrukus tapusius pirmos personalinės parodos ŠMC turiniu (1995 m.). Išlieti iš juodo šokolado nukryžiuotieji, ant “gegutės ašarėlių” smilgų kilimėliui suvertos ir sudžiovintos žemuogės – instaliacijos, devintame dešimtmetyje atvėrė ir rezidencijų užsienyje duris. “Vaikščiojimai sau iš paskos”- kūrybos revizijos rezultatas. Projekte pristatomi perdirbiniai, adptacijos ir kelios šviežios realizacijos. Galerijos prieangyje žiūrovą pasitinkantis “Šlovė palauks” (2020 m.) lauro lapų aromatase – kūniška “pasiekimais” vertinamos kūrybos skonio išraiška. Gigantomaniška Medlievos krūmo šakų šluota – provokuojančiame įveiksminimo laukimo režime. Pirmo galerijos aukšto ekspozicijoje pristatomas video “Taukuose” 1998 metais nufilmuotas Vokietijoje, Akademie Schloss Solitude. Šis darbas rodomas pirmą kartą – NDG nuolatinėje ekspozicijoje, kur galima pamatyti kitą “Taukuose” video versiją, filmuotą trimis kameromis. Vaizdinė inspiracija, kūrinio prototipas – Vilendorfo Venera.
2021 m. video apie lazdų drožėją Mečislovą Ežerskį iš Kelmės turi du man labai svarbius aspektus: sutapimo – bendrapavardis Modestas Ežerskis – antrame galerijos aukšte eksponuojamų “Vilniaus Benamiai” (2000 m.) fotografijų serijos bendraautorius, ir… atpažinimo,- niekada nesutikto mano mamos tėvo, raišumą ramsčiusio lazda dėl vaikystėje patirtos nesėkmingos dubens kaulo operacijos… Eksponuojamų lazdų skaičius – 27, nėra atsitiktinis, būdamas 27 – erių po darbe patirtos traumos Mečislovas sugrįžo iš komos gyventi stebuklinį gyvenimą…
Antrame galerijos aukšte medžio drožinių seriją tęsia koplytėlė su atšviežinta “Rūpintojėlis” video versija. Objektas specialiai kurtas pirmai ŠMC medijų parodai “Sutemos”, 1998 m.
Balto audinio raukinys – siuvinys “Joanai Arkietei” (1995m.), taip pat teminis kūrinys, sumanytas tokiu pat pavadinimu parodai Vilniaus ŠMC. Parodos ypatumas – dalyvės vien moterys. Kūrinys pirmą kartą įveiksminamas Šiauliuose, 2021 m. Po daugiau nei dvidešimt metų realizuota ankstyvajame kūrybos etape sumanyta “Pilnavidurė klausykla” (2020 m.).
“Mano Amerika” video nufilmuotas Čikagos priemiestyje 2003 metais, viešint pas seserį. Nei viena jos pažįstama nenorėjo būti identifikuota užsiimanti (emigrantų aplinkoje gėdinga) žemos kvalifikacijos veikla, tad teko porai mėnesių įsidarbinti pačiai. Rake. NFT. (2021 m.) Veliūro šukavimo inspiracija – Rakė – pavardės trumpinys (rake, anglų k.- grėblys, įrankis, naudojamas vagoti japonišką Zen sodą) ir Šiaulių dailės galerijos logotipas. Jei prisilietus paliksite įspaudą – ženklą fiksuokite, įkelkite į internetą – tapsite prieigos prie kūrinio kūrėju. NFT technologija tokia nauja ir taip pat neapčiuopiama, kaip ir užtempto ant porėmio audinio tekstūros kismas, išliekamąją vertę įgaunantis tik kaip skaitmeninis menas. “Sugadinote ar nuvarginote”- paglostykite “paplaukiui”;)”
Elektroninė Rakauskaitė.
Šiauliai, 2021 m. gegužės 28 d.
Šiaulių miesto savivaldybė
Lietuvos kultūros taryba
Fotografijos muziejus
LDS Šiaulių dailininkų organizacija
Lietuvos šokio informacijos centras
VDA Telšių fakultetas
Šiaulių dailės galerija
