King Kongas Šiauliuose? Taip.
Šiauliečiai ir miesto svečiai jau spėjo pamatyti tris naujas skulptūras viešose miesto erdvėse. Tai jau penktą kartą Šiaulių dailės galerijos rengiamo meninių akcentų plenero (NE)ATRASTI ŠIAULIAI rezultatas. Trys pakviesti skulptoriai visą vasarą studijavo miesto erdves, kūrė eskizus ir suradę tinkamiausius kūrybinius sprendimus įgyvendino savo sumanymus. Tai nėra tradicinis skulptūros menas. Buvo panaudota skulptūrai nebūdinga medžiaga – polistireninis putplastis. Šiame plenere akcentuojama išskirtinė, gerai pažįstama kūrėjų stilistika, o ne beveidės skulptūros klišės.
Šiauliečiai gali pagrįstai didžiuotis žinomo menininko Donato Jankausko – Duonio King Kongu Talkšos ežere. Tai Lietuvoje unikalus meninis sprendimas. Skulptūra puikiai integruota į ežero ir pakrančių aplinką. Kiekvieną akimirką ji atrodo kitaip, įgauna naujas prasmes, nuotaiką. Nenuostabu, nes Donatas Jankauskas – Duonis yra didelę meninę patirtį ir pavydėtiną humoro jausmą turintis kūrėjas, putplasčio skulptūros novatorius Lietuvoje. Jis gerai pažįstamas Lietuvos šiuolaikinio meno gerbėjams. Kuria skulptūras, video meną, instaliacijas. Jo darbai pabuvojo Lietuvo ir užsienio meno centruose, O. Koršunovo spektakliuose, J. Statkevičiaus ir A. Kuzmickaitės kolekcijų pristatymuose, eksponuojami viešose Vilniaus erdvėse. Dabar vienas iš sėkmingiausių meninių sprendimų išniro Šiauliuose. Tai ne tik vandenyje dunksantis King Kongas. Visų pirma, tai aliuzija į M. K. Čiurliono paveikslą „Ramybė“. Televizinę pop kultūrą ir elitinį meną sintezuojantis kūrinys idealiai tinka viešai erdvei ir įvairiems skoniams – Čiurliono gerbėjams, vaikams, praeiviams ir tikriems meno žinovams.
Donatas Jankauskas – Duonis į šį plenerą pasiūlė pakviesti jauną savo kolegą, skulptorių Gintarą Linkevičių. Rekomendavo jį kaip gabų, darbštų medžiagų technologijas gerai išmanantį kūrėją. Pasiūlymas pasiteisino su kaupu. Gintarui labai patiko vaikų žaidimo aikštelės ir liepos derinys prie Didždvario gimnazijos. Tai paskatino jį medyje įkurdinti chameleoną. Pasinaudojus dėkingu šakos įlinkiu, chameleonas buvo sukurtas būtent šiai vietai. Todėl jis taip pat organiškai integravosi į aplinką. Žemyn sliuogiantis gyvis šiek tiek šokiruoja, bet ir linksmina. Todėl jam abejingų praeivių nelieka. Pripažinkime, kad nedaug tokių skulptūrų esame matę svetur. Kadangi naudojama „nerimta“, lengva putplasčio medžiaga, šis kūrinys tikrai nepakenks medžiui.
Daugiausiai ramybės komentatoriams neduoda Gintauto Lukošaičio skulptūra „Deguonis“ Salduvės piliakalnio teritorijoje. Prieš vertinant menininkų kūrinius siūlau pasidomėti jų kūrybine biografija, labiau pasitikėti jų vaizduote ir idėjomis. Mes nedideli jų patarėjai, bet mums duota galimybė praplėsti savo akiratį, siekiant perprasti kūrėjų siunčiamą žinią. Gintauto Lukošaičio kūryba išskirtinė Lietuvos kontekste. Jis puikia valdo klasikinės skulptūros plastiką, taip pat kuria šiuolaikinį meną, rengia menines akcijas. Todėl šio menininko sprendimai yra labai apgalvoti ir pagrįsti. Skulptūra „Deguonis“ yra būtent tokio profesionalumo išraiška. Tai ne monumentas didvyriams, o istorinę vietos atmintį išjudinanti skulptūrinė provokacija. Ji sujungia praeitį ir mūsų traumas, ateitį ir baimingas viltis. Todėl ir reakcija į šį kūrinį nėra vienareikšmė. Skulptūroje dera Leonardo da Vinčio grožio idealas ir kompiuterinių žaidimų estetika, kūno nuogumas ir kiborgo galva, sovietinio monumentalumo griuvėsiai ir NATO naikintuvų garsai.
Visa tai Gintautas sintezavo ryžtingoje, skrydžiui kylančioje, plieniniais raumenimis padabintoje nuogo piloto figūroje. Manau, kad tai labai geras meninis iššūkis bailumui, neryžtingumui ir skulptūrą supančiam sovietinio monumento palikimui. Todėl pagrįstai galime didžiuotis mūsų menininko kūriniu. Bet kuriuo atveju, ši skulptūra, kaip ir ir kitos, jau tapo miesto įvaizdžio dalimi ir kuria papildomą simbolinį kapitalą. Į Šiaulius atvykusi kultūros ministrė iš karto nuskubėjo pažiūrėti Gintauto Lukošaičio skulptūros, nes žinojo, kad šis menininkas bet ko nekuria. Todėl ir mes vertinkime kūrėjų ieškojimus ir įvairėjančią mūsų miesto aplinką.
Virginijus Kinčinaitis
