Lapkričio 30 d. – gruodžio 16 d. Šiaulių dailės galerijoje veiks Rodion Petroff „Grupinė paroda“.

Parodos atidarymas – lapkričio 30 d., ketvirtadienį, 17.30 val. Parodos atidarymo metu muzikinį performansą atliks Šiaulių berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“. Vakaro DJ – Į_DUBA.

Rodion Petroff yra menininkas, kuratorius ir kritikas viename asmenyje ir tai nėra pokštas ar genijaus pretenzijos. Jo sugalvota ir įgyvendinta grupinė vieno autoriaus paroda skamba kaip oksimoronas, bet atėję į galeriją būtent tai ir matote: vienas autorius pažadina savyje daug menininkų ir jų darbus sujungia į konceptualią visumą – t.y. sukuruoja. Ir tai ne koks fantastinis filmas, o realybė – kad ir kaip keistai skambėtų šis žodis postsimuliakriniame būvyje. Tačiau žiūrovas nuo to tik laimi – atėjęs į vieną parodą jis gauna tris! Medžiotojai- meškeriotojai galės apžiūrėti tai, ką menininkas rodo (kas pavaizduota paveiksluose, ką primena skulptūriniai objektai); darbščiųjų rankų būrelio nariai, prikišę nosis tyrinės, kaip visa tai nutapyta, išlieta, pagaminta; detektyvų mėgėjai ieškos paslėptų prasmių ir bandys atsakyti į klausimą kodėl? Ši paroda primena roman à clé (pranc.,,romanu su raktu“),

– tik vietoj vieno rakto čia reikia daugybės. Vagių visraktis nepadės – nebent jums norisi pasiklausyti kaukiančių sirenų.

Rodion Petroff kuria (multi)konceptualią tapybą, dėdamas klaustukus prie kiekvieno kūrinio dėmens. Kas yra autorius? Paveikslas? Dažai? Paroda? Idėjinis, kalbinis kūrinio lygmuo jam ne mažiau svarbus už plastinį. Paveikslo raktas neretai slypi būtent kalboje – menininkas išardo sudurtinius žodžius arba ištraukia žodį iš konteksto ir paverčia homonimu. Skamba kaip abrakadabra? Taip. Abrakadabra autoportretas – ir atsidaro auto (kaip automobilis) ir portretas – kurį žymiai sunkiau rasti paveiksle, vaizduojančiame senų mašinų sąvartyną. Autoportretas ten tikrai yra, kaip ir automatika, kaip ir autorius – žaidžiantis su žiūrovų slėpynių. Autorystės klausimas šiuolaikiniame mene vis iš naujo persvarstomas – ar tai vardas, prekės ženklas, ar galiojimą praradęs, bet aukcionuose vis dar karaliaujantis genijaus mostas? Ar autorius prisikėlė, kai Michelis Foucault buvo jį numarinęs? Rodion randa savo išeitį-jis kiekvienam paveikslui (ar jų ciklui) pasiūlo po naują autorių. O kartu yra tas, kuris turi jų visų vizitines korteles. Toks beveik fluksiškas / mačiūniškas impresarijus, kuriam menas pokštas. Bet kuriamas su mirtinu rimtumu ir žvėrišku azartu.

Jūs manote, kad atėjote į tapybos parodą? Tai meskite į paveikslą akmenį! Ir nenustebkite, kad pažirs šukės. Jūs atėjote į parodą, o patekote į tapybos kreivų veidrodžių karalystę. Nesvarbu, nuteptų aliejumi ant drobės, ar virtualių. Joje galioja kelios taisyklės:

  1. Tai, ką matote, nebūtinai yra tai, kas pavaizduota.
  2. Tai, kas pavaizduota, nebūtinai yra tai, ką autorius norėjo pasakyti.
  3. Tai, ką autorius norėjo pasakyti, nebūtinai yra tai, ką jūs norite išgirsti.
  4. Nebandykite laikytis visų taisyklių ir įminti visų mįslių – kai kurie darbai yra specialiai nebaigti – autorius juos užbaigs gavęs kitą stipendiją.
  5. Nebandykite atskirti meno ir gyvenimo, realybės ir fikcijos, abstrakcijos ir figūratyvo. O ypač – vieno autoriaus nuo kito.
  6. Žaiskite! Žodžių futbolą, paveikslų kortas, skulptūrų klumpakojus – siaubo pasakas ir dailės istoriją. Nes žaisdami Rodiono išrastus žaidimus jūs dalyvaujate meno istorijos rašyme. Ir labai gali būti, kad ne tik meno.

Menotyrinikė – Laima Kreivytė

_ _ _

Paroda yra šiuolaikinio meno ir mados festivalio „VIRUS’28“ dalis.

Festivalį finansuoja – Šiaulių miesto savivaldybė ir Lietuvos kultūros taryba

Organizatorė – Šiaulių dailės galerija

Pagrindinis informacinis partneris – Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija

Partneriai ir rėmėjai: naujienų portalas „Etaplius“, AB „Šiaulių bankas“, UAB „Laurema“, UAB „Gorila reklama“, AB „Vilniaus Pergalė, „Soya Asia“, KĮ „Polifonija“, Valstybinis Šiaulių dramos teatras, Šiaulių Didždvario gimnazija, Šiaulių lengvosios atletikos ir sveikatingumo centras, MO muziejus, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Šiaulių valstybinė kolegija, Šiaulių technologijų mokymo centras, šokio trupė „NUEPIKO“, Vilniaus dailės akademija, Vilniaus dizaino kolegija, Krokuvos meno mokyklos, Krokuvos mados savaitė, Estijos dailės akademija, Latvijos dailės akademija, UAB „Virginijus ir Ko“, Šiaulių „Dagilėlio“ dainavimo mokykla, Lvivo mados savaitė, Šiaulių “Aušros” muziejus, dizaino namai „Wapsva“, Šiaulių kultūros centras.

Festivalio dizaino autorius – Marius Žalneravičius



 

November 30 – December 16 Rodion Petroff’s “Group Exhibition” will be held at Šiauliai Art Gallery.

Opening of the exhibition – Thursday, November 30, at 5:30 p.m. During the opening of the exhibition, a musical performance will be performed by Šiauliai Boys and Youth Choir “Dagilėlis”. Evening DJ – TO_DUBA.

Rodion Petroff is an artist, curator and critic in one person and this is not a joke or a pretension of genius. The group exhibition of one author, conceived and realized by him, sounds like an oxymoron, but when you come to the gallery, this is exactly what you see: one author awakens many artists in himself and combines their works into a conceptual whole – i.e. creates. And this is not some fantasy film, but reality – no matter how strange this word sounds in the post-simulacra existence. However, the viewer only wins from this – by coming to one exhibition, he gets three! Hunters-anglers will be able to see what the artist shows (what is depicted in the paintings, what the sculptural objects resemble); the members of the circle of hardworking hands, with their noses stuck, will study how all this is painted, cast, made; detective lovers will look for hidden meanings and try to answer the question why? This exhibition resembles a roman à clé (Roman with a key),

– only instead of one key, many are needed here. A burglar’s wrench won’t help – unless you want to listen to the wailing sirens.

Rodion Petroff creates (multi)conceptual painting, putting question marks to every element of the work. Who is the author? A picture? Paint? Exhibition? The conceptual, linguistic level of the work is no less important to him than the plastic. The key to the painting often lies precisely in the language – the artist breaks up jumbled words or takes a word out of context and turns it into a homonym. Sound like abracadabra? Yes. Abracadabra self-portrait – and auto (as in a car) and portrait – which is much harder to find in a picture depicting an old car dump. The self-portrait is definitely there, as is automation, as is the author – playing with the audience’s hiding places. The question of authorship in contemporary art is constantly being re-examined – is it a name, a brand, or the bridge of genius that has lost its validity, but still reigns in the auctions? Did the author rise after Michel Foucault had killed him? Rodion finds his way out – he offers a new author for each picture (or cycle of them). And then there is the one who has all of their business cards. Such an almost flux / mature impresario for whom art is a joke. But created with deadly seriousness and beastly excitement.

You think you have come to a painting exhibition? So throw a rock at the picture! And don’t be surprised to see shards. You came to the exhibition, and entered the kingdom of curved mirrors of painting. It doesn’t matter if it’s oil on canvas or virtual. It has several rules:

What you see is not necessarily what is pictured.
What is depicted is not necessarily what the author intended.
What the author wanted to say is not necessarily what you want to hear.
Do not try to follow all the rules and solve all the riddles – some works are deliberately unfinished – the author will finish them after receiving another grant.
Don’t try to separate art and life, reality and fiction, abstraction and figurative. And especially – from one author to another.
Play it! Word football, picture cards, sculpture clogs – horror stories and art history. Because by playing the games invented by Rodion, you participate in the writing of art history. And it is very possible that not only art.

Art critic – Laima Kreivytė

_ _ _

The exhibition is part of the contemporary art and fashion festival VIRUS’28.

The festival is financed by Šiauliai City Municipality and the Lithuanian council for culture

Organizer – Šiauliai Art Gallery

The main information partner is Lithuanian National Radio and Television

Partners and sponsors: news portal „Etaplius”, AB „Šiaulių bankas”, UAB „Laurema”, UAB „Gorila reklama”, AB „Vilniaus Pergalė”, „Soya Asia”, KĮ „Polifonija”, State Drama Theater of Šiaulių, Šiaulių Didždvaris Gymnasium , Šiauliai Athletics and Wellness Center, MO Museum, Lithuanian National Art Museum, Šiauliai State College, Šiauliai Technology Training Center, dance troupe „NUEPIKO”, Vilnius Academy of Arts, Vilnius College of Design, Krakow Art School, Krakow Fashion Week, Estonian Academy of Arts, Latvian Academy of Arts, UAB „Virginijus ir Ko”, Šiauliai „Dagilėlis” Singing School, Lviv Fashion Week, Siauliai “Aušros” Museum, design house „Wapswa“, Siauliai Culture Centre

The author of the festival design is Marius Žalneravičius

 

Skip to content